Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/533

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


derniu kurortu. Ypač daug nuveikė jo direktorius dr. B. Matulionis: sutvarkytas parkas, įvestas vandentiekis, pastatyti vonių ir poliklinikos rūmai, įrengtas restoranas. 1927 įtaisytos mineralizuoto purvo vonios.

Vytauto versmės vanduo skiriamas gerti, senųjų versmių — vonioms. Gydomos šios ligų grupės: virškinamojo trakto chroniški susirgimai, mažakraujystė, bendras nusilpimas, skrofulozės, nervų sistemos padrikimas, chron. reumatinės, infekcinės, toksinės ir traumatinės kilmės sąnarių ligos, medžiagų apykaitos sutrikimas, funkciniai širdies, kraujo indų ir nervų sistemos sutrikimai, kaikurios chroniško uždegimo moterų ligos. Iš purvo daromos vonios ir kompresai labai aktingi. 1933 įsteigta poliklinika tyrinėjimų tikslams. Kurorto sezonas trunka 4 mėnesius.

Birštonas Nepriklausomojoje Lietuvoje buvo vienintelis mineralinių vandenų gydomasis kurortas, užtat reikšmė šio kurorto Lietuvai buvo didelė. Už keliolikos km nuo Birštono seniau buvęs Stakliškių kurortas yra turėjęs mineralinių vandenų versmių, kurių vanduo galėjo būti panašus į B. vandenis. Bet jau daug metų prieš I pas. karą Stakliškių kurortas nebeveikė. 1934 dr. B. Matulionis Stakliškėse nebegalėjo surasti nė buvusių mineralinių versmių. Kitas plačiau žinomas kurortas, kurio mineraliniai vandenys visai panašūs į B. šaltinių vandenis, yra Druskininkai, bet Nepriklausomosios Lietuvos gyventojams jis buvo neprieinamas, nes lenkų okupuotas. Buvo dar tvirtinama, kad Pasvalyje ir Likėnuose prie Biržų esą šaltinių su sieros mineraliniais vandenimis, kurie turi gydomųjų savybių. Speciali komisija (iš dr. B. Matulionio, inž. Juozapavičiaus ir inž. Mačiulskio) 1937 ar 1938 vietoje, prie pačių šaltinių, ištyrė vandenis ir konstatavo, kad tie vandenys neturi aktingų sieros junginių tiek, kad tuos vandenis galima būtų laikyti gydomaisiais sieros vandenimis.

Ligi 1933 B. kurortas buvo mažai žinomas ir pačioje Lietuvoje; kasmet suvažiuodavo į B. gydytis sezono metu tik apie tūkstantį ligonių, daugiausia varguomenė ir artimesnių apylinkių gyventojai. Daugumas ligonių, reikalingų balneoterapinio gydymo, stengėsi gydytis užsienio kurortuose. Tokių ligonių susidarydavo kasmet tūkstančiai ir jie išveždavo daug Lietuvos valiutos. Pvz. 1931 vien tik Karlsbado kurorte gydėsi apie 220 Lietuvos piliečių. Reikalas taupyti savo krašto lėšas ir savo piliečius geriau aprūpinti balneoterapiniu gydymu privertė Lietuvos Raudonąjį Kryžių tobulinti ir plėsti savo vieninteli mineralinių vandenų B. kurortą. 1933 buvo paskirtas B. kurorto direktoriumi toje srityje prityręs dr. B. Ma-

Birštonas

Birštonas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai