Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/539

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Vandens kelių direkcija tebetyrinėjo ir ruošė vienos užtvankos ties Siponių k., žemiau Nemaniūnų, projektą: buvo padaryta kiek matavimų ir įžemio gręžimų. Projektas numatė patvenkti Nemuną 25,5 m, apsemiant 6700 ha naudojamos žemės, kartu 8500 ha plotą, ir instaliuoti 100.000 kW galingumo turbinas, kurios pagamintų vid. 550 mil. kWh energijos per metus. Inž. J. Daniliauskas palaikė dviejų užtvankų (be laivybos kanalo) sumanymą: viena būtų reguliuojamoji ties Siponimis, kita, augščiau Birštono, išlyginamoji, ligi 10 m aukščio.

Z. Gloger Dolinami rzek 1903; Trudy kommissii ob elektrohidravličeskom kaptaže r. Nemuną 1911; K. Aleksandrovič K voprosu ob materialach dlia opisi vodnoj sily rėki Nemana 1911; K. Pomia-nowski Zaklad wodny w Birsztanach — Przegląd Techniczny 1917; V. Pauliukonis Kur Lietuvos ateitis? Lietuvos vandenų galybė 1923; (”) Aukso šaltinis Lietuvoje 1923; S. Kolupaila Hidrometriniai darbai Lietuvoje 1927; (”) Die energiewirtschaftlichen Aufgaben Litauens—II Weltkraftkonferenz 1930; (”) Nemuno tyrinėjimo istorijos bruožai— židinys 1934; (”) Mūsų vandens keliai 1933; (”) Nemuno kilpa 1939; (”) Nemunas 1950; J. Smilgevičius Nemuno hidroelektros stotis 1930; B. Garšva Elektrifikacija ir Lietuvos tautinis progresas 1928; A. Maciūnas Vandens jėgų naudojimo ateitis Lietuvoje — Naujoji Gadynė 1927: J. Daniliauskas Lietuvos upių vandens jėgos naudojimo sumanymai — Inž. Kelias 1947 N. 7.

Birštono kilpos augaliją tyrinėjo lenkų botanikas Lapčinskis apie 1880 ir prof. K. Regelis 1933. Augalija būdinga savo halo-fitais, t. y. augalais, reikalaujančiais sūraus vandens. Šie augalai auga drėgnoje pievoje greta šaltinių, o šiaip Lietuvoje jie auga jūros pakrašty ar retai kur krašto viduje. Tat yra Triglochin maritimus (Nary. čiažolė pajūrinė), Scirpus maritimus (Meldą jūrinė), Scirpus Tabernaemontani (Meldą melsvoji), Trifolium fragiferum (Dobilas pieštavaisis).

Layczynski Polwysep Birsztanski — Pamiętnik Fizyograficzny 1886; C. Regel Die Halophytenwiesen in Litauen 1934.

Birštono miškai—girininkija aplink Birštono mst., deš. Nemuno pusėje. Daugiausia pušynai. B. G. priklauso: Žvėrinčiųs 583 ha, Daugėliškis 14 ha, Janalaukės-šermukšny-nas 36 ha, Naudžiūnai 53 ha, Nemaniūnų šilelis 39 ha, Šilengirė 157 ha, Bukta I 276 ha, Bukta II 349 ha, Vaitiškis 119 ha, Vai-tiškis-Siponiai 28 ha, Jackoniai 30 ha, Tra-keliai-Dalgėja 62 ha. Bendras plotas 2619 ha. Girininkija buvo priskirta Dzūkų miškų urėdijai. Šie miškai tėra kadaise didžiulės vad. Birštono medės-girios nedidelė liekana.

Birštono vandens matavimo stotis buvo įsteigta 1877 VII 9 deš. Nemuno krante, 289,8 km nuo jo žiočių, ties Birštono mst. bažnyčia, 200 m augščiau kurorto parko. Stotis turėjo 2 geležinius ir 4 medinius polius. Horizontai buvo stebimi tik vasarą. Karas nutraukė observacijas 1915 VIII 12. I pas. karo metu vokiečiai buvo įtaisę įžulnią matuoklę — apie 300 m augščiau. Jų stotis veikė nuo 1917 IX 22 ligi 1918 galo,

Birštono kilpa ties Kernuvėmis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai