Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/540

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


su kaikuriomis pertraukomis. 1919 VI 6 stotis atstatyta senojoje vietoje. Ji buvo padaryta iš 9 geležinių ¡betonuotų polių, kasmet tikrinama ir taisoma. Stoties nulis buvo 39,568 m nuo j. 1. 1939 VIII stotis buvo perkelta arčiau kurorto, čia pastatyti 5 betoniniai masyvai su geležinėmis matuoklėmis. Nulis parinktas atitinkant senąją stotį, 0,068 m žemiau: todėl laikoma, kad stoties nulis nepasikeitęs nuo 1877 metų. B. V. M. S. observacijos sudaro hidrometrinį Birštono kilpos vandens energijos naudojimo projektams pagrindą. Vandens horizontas buvo observuojamas dukart per dieną, registruojami ledo reiškiniai ir tt. Stoties observatoriumi per 44 metus buvo Jonas Jachimavičius (m. 1924), Birštono bažnyčios vargonininkas. B. V. M. S. observacijos buvo išspausdintos rusų metraščiuose 1881 —1910, 1919—1932 duomenys paskelbti Lietuvos hidrometriniuose metraščiuose, kiti skaičiai nurašyti archyvuose. Horizontų ob-servacijų išvados: vid. horizontas 1,10 m, vid. metinis svyravo tarp 1,63 (1931) ir 0,52 m (192.1). Augščiausi horizontai buvo užregistruoti: 6,81 m (1889 IV 17), 6,48 m (1888 IV 9), 6,21 m (1931 IV 30); žemiausi horizontai: —0,26 m (1921 XI 23), —0,21 m (1887 VIII 2 ir 18921X9). Pavasario potvynio metu ¡Nemunas apsemia kurorto parką. Vasaros potvyniai apsemia Vytauto mineralinę. versmę, kurios žiotys įtaisytos Nemuno krante, žemiau kurorto parko, ties Vytauto kalnu. Vandens iš Vytauto versmės nebegalima semti, kai vandens horizontas B. V. M. S. pakyla augščiau kaip 2,15 m. Vytauto versmė buvo apsemta 1922 6 dienas, 1924 3 d., 1931 5 d. sezono metu. Nemunas ties Birštonu užšąla vid. XII 22, laužo ledus vid. III 15; ižas pasirodo rudenį vid. XII 1, ledas baigia plaukti pavasarį vid. III 24, upė be ledo vid. 266 dienas per metus. Anksčiausias ižas pasirodė 1898 X 20, upė užšalo anksčiausia 1919 XI 12, vėliausiai ižas pasirodė 1928 XII 16, upė užšalo 1923 II 13. Anksčiausia Nemunas sulaužė ledus 1924 XII 22, vėliausia 1929 IV 13. Nemuno debitai ties Birštonu pradėti matuoti 1922 VIII 10: matavimo profilis parinktas apie 1 km žemiau B. V. M. S., už vingio, kur yra taisyklingas suspaustas skersinis profilis. 1922—1943 malūnėliu atlikta 112 matavimų. Remiantis debito matavimais, išskaičiuota debito kreivė Q = = 34,5 (¿1 + 1,95)2.0, kur Q —vandens debitas m3/sek., H — atitinkamas vandens horizontas, metrais. Pagal šią kreivę išskaičiuoti kiekvienos dienos debitai 1881—1943. Ankstyvesnių metų žiemos debitai redukuoti iš Smalininkų, 1916—19.18 iš Alytaus vandens matavimo stoties, kur buvo tikrų matavimų ir mažiau spragų. Vienerių metų 1928 pilnas skaičiavimas atliktas prof. S. Kolupailos Hidrometrijos kurso I ir II tome (kaip pavyzdys). Vid. 1881—1943 vandens debitas gautas 275 m3/sek., kiek tikslesnis 1920—1943 periodo vid. debitas 284 m3/sek.; vid. metinis svyravo tarp 415 (1931) ir 184 (1921). Didžiausi debitai buvo: 2647 (1889), 2439 (1888), 2330 (1931), mažiausias debitas buvo 101 (1921); užšalimo metu debitas gali būti dar mažesnis, 75 (1940). Pagal tikimybių teoriją Nemune ties Birštonu gali būti maksimalus debitas 2760 m3/sek. kartą per 100 metų ir 3415 m3/sek. kartą per 500 metų, minimalus debitas 90 m3/sek. kartą per 100 metų. Skirstant Nemuno debitus visam baseino plotui (Nemunas ligi Birštono 43.605 km2), vid. debitą 284 m3/sek. atitinka vid. hidromodu-lis 6,51 l/sek. km2 arba nuotakio augštis 206 mm, kuris sudaro 34,8% vid. drėgmenų augščio 592 mm per metus. Atskirais mėnesiais Nemuno debitai ties Birštonu pasiskirsto taip: XI —278, XII — 239, I — 216, II — 215, III — 426, IV — 642, V — 347, VI — 208, VII — 186, VIII — 203, IX — 227, X — 234 m3/sek.

Hidrometrinis metraštis I—III 1929—1933; S. Kolupaila Vid. Nemuno nuotakis 1920—1936, Nemuno nuotakis ties Birštonu 1920—1938, Nemuno ir Neries nuotakis 1939 — Energijos komiteto darbai II, III, IV 1938—1940.

Nemuno ties Birštonu vidut. atskirų mėnesių horizontai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai