Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/55

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


mažiau priklausomi nuo B. ir pradėjo tramdyti B. sauvalę. Kai feodalinė B. kariuomenė iš riterių ir jų palydovų pamažu buvo pakeista profesionale kariuomene, karaliaus suorganizuota, jo apmokama, jam ištikima ir paraku šaunamaisiais ginklais ginkluota, B. pamažu nustojo savo militarinės reikšmės bei privilegijų. Todėl karaliams lengviau buvo juos suvaldyti. Bet dėl savo augš-tesnės socialinės padėties jie vistiek įstengė išlaikyti bent dalį savo privilegijų net ir militarinėje srityje, užimdami augštąsias vietas naujoje kariuomenėje kaip generolai ar augštesnieji karininkai.

Nuo humanizmo ir renesanso laikų pradėjo augti miestai ir stiprėti miestiečių luomas. Karaliai, tramdydami B. sauvalę, paprastai bendradarbiavo su miestiečiais, kurie, būdami finansiškai pajėgūs, galėjo remti karalius, siekdami tvirtesnės valdžios, sugebančios garantuoti krašte taiką ir saugumą, tiek reikalingą prekybai ir pramonei plisti. Miestiečiai, pavydėdami B. jų privilegijuotosios padėties visuomeniniame ir valstybiniame gyvenime, tikėjosi, kad karaliai už jiems suteiktą paramą ir pagalbą prieš B. duos politinių teisių bent valstybiniame gyvenime. 'Nors B. sauvalė pamažu buvo sutramdyta ir karalių valdžia sustiprėjo, B. vistiek įstengė išlaikyti savo privi-legijuotumą ir valstybėje, užimdami teisėjų, administracijos ir kitas valstybines tarnybas. O tie miestiečiai, kurie įstengė iškilti į augštąsias administracines vietas, paprastai karaliaus buvo subajorinami: sudarė naują B. grupę, kuri Prancūzijoje buvo vadinama noblesse de robe, Vokietijoje — Briefadel. Tuo būdu augščiau iškilę miestiečiai įsijungdavo į B. luomą. Kartais ir patys B. stengėsi vedybomis susigiminiuoti su turtingaisiais miestiečiais, norėdami taisyti savo pašlijusius finansus. Gi miestiečiai mielai sutikdavo su jais giminiuotis, nes ta proga jie įgydavo bajorystę, garantuojančią jiems privilegijuotą socialinę padėtį.

Naujaisiais laikais B. kova su karaliais, siekiančiais absoliutizmo ir centralizuotosios valdžios, nevisuose Europos kraštuose ėjo vienokia kryptimi. Anglijoje B. iš tos kovos išėjo laimėtojai, XVII a. įsteigę parlamentinę valdžią. Prancūzijoje laimėjo karaliai, pažaboję B. ir įtaisę neribotą absoliutizmą. Vokietijoje B. išlaikė savo galią ir įstengė sutrukdyti stiprios imperatoriaus valdžios sukūrimą. Visuose kraštuose B. pajėgė išlaikyti savo vadovaujamąją vietą visuomenėje labai ilgai. Anglijoje B. privilegijos išsilaikė ligi XIX a. vidurio, o kaiku-rie titulai net ligi mūsų laikų (lordai, pee-rai). Prancūzijoje B. privilegijos buvo panaikintos Didžiosios Prancūzų Revoliucijos metu XVIII a. pabaigoje, bet XIX a. iš dalies jos vėl buvo atnaujintos, kad ir kiek kitokios formos. XIX a. Vokietijoje ir Austrijoje B. privilegijos buvo naikinamos. Bet kaikurios jų išliko net ligi I pas. karo. Prieš B. privilegijuotąją padėtį visuomenės ir valstybės gyvenime XIX a. ypač kovojo bestiprėjanti buržuazija. Liberalizmas, demokratija, auganti pramonė ir prekyba visur griovė B. privilegijas. Konservatyviose monarchijose B. privilegijos išliko ilgiau. JAV nuo pat savo nepriklausomybės ir konstitucijos paskelbimo uždraudė ne tik betkurias B. privilegijas, bet ir bajoriškuosius titulus.

Bajorai Lietuvoje. Lietuvos istorijoje terminas bajoras plačiąja prasme apėmė visą kilmingąją bei privilegijuotą visuomenės dalį — didikus, šiaip visą aristokratiją drauge su šiaip B., kartais vok.-lenk. vad. šlėkta. Pats terminas B. yra skolinys iš turkų-slavų kalbų (gudų bojar, rusų bojarin), kildinamas iš mongolų-turkų šaknies bai, reiškiančios turtą, didiką, ir turkų žodžio bajar, bajara, reiškiančio valdovo gvardijos šauniuosius kareivius. Kaip kituose kraštuose, taip ir Lietuvoje bajorystė buvo susyta su karo tarnyba kunigaikščiui ir žemės valdymu. Visuomenės diferenciacija ir B. luomo užuomazga pastebima dar prieš valstybės susikūrimą. XIII a. pradžioje Lietuvos valstybei besijungiant, svarbiausias B. verslas buvo savo apylinkės ir krašto gynimas bei karo tarnyba savo kunigaikščiui. Kai susijungusi Lietuvos valstybė ėmė plėstis į rytus, nukariaudama kitkart iš baltų atplėštas gudų ir rusų žemes, savo didelę dalį atsiimtųjų žemių didieji kunigaikščiai išdalindavo B. kaip atlyginimą už jų karo tarnybą. Pradžioje B. padėtis visuomenėje priklausė nuo jų turto, valdomos žemės didumo ir vietos kariuomenėje. Valstybei stiprėjant, pamažu išsiskyrė žymesnieji B., didikai, virsdami artimaisiais didžiojo kun-čio patarėjais, bendradarbiais, kariuomenės vadais, tarnautojais. Tuo tarpu kiti B. likte liko tik šiaip kariai ir žemvaldžiai, žemiau už B. visuomenėje stovėjo valstiečiai. Jie kartais irgi galėdavo iškilti į žemuosius B., jei tiek praturtėdavo, kad net įstengdavo karo tarnybą eiti. Politinė augštosios bajorijos reikšmė ėmė kilti Kęstučio ir Jogailos tarpusavio vaidų metu XIV a. pabaigoje. D. L. K. Vytautas ilgą ir sunkią kovą su Jogaila laimėjo, tik Lietuvos B. remiamas. Už tai atsidėkodamas, jis jiems suteikė privilegijų. Pati pirmoji privilegija B. buvo duota 1387 Jogailos, kai jis vyko į Lenkiją Lenkijos karaliaus sosto imti, Lietuvos didikų pritarimo tam žingsniui belaukdamas. Valstybės gyvenime B. įtakai didėjant, stiprėjo ir jų teisinė padėtis, žingsnis po žingsnio B. teises plėtė 1413, 1434, 1447, 1492 privilegijos, B. duotos didžiųjų kun-čių,ypačiai už jų leidimą Lietuvos kun-čiams Len-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai