Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/58

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


bajorystės. Gi stambesnieji ūkininkai, pajėgią eiti karo tarnybą, kartais iškildavo į E. XIV a. pamažu nusistojo uždaras B. luomas. Bajorystė buvo paveldima, bet nevisi B. buvo lygūs socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu. Greta B. žemvaldžių buvo ir bežemių B., kurių padėtis buvo žymiai blogesnė, nes jie negalėjo būti renkami į valdininkus, nes juos buvo galima suimti ,net ir prieš teismo nutarimą. Dar XV a. buvo ginčų, kas B., o kas ne. Kiekvienas turėjo savo bajorystę įrodyti. Be bajoriškojo gimimo, B. buvo galima tapti ir įbajorinimu: adopcija ( B. šeima priima ką į savo tarpą), nobilitacija (karalius įbajorina ,neba-jorą) ir svetimiems B. suteikiant lenkų bajorystę (indigenatio). Nuo pat savo susiformavimo B. siekė privilegijų ir įvairių lengvatų. Iš pradžių buvo duodamos asmeninės privilegijos, paskiau jos buvo teikiamos visiems B. Pradedant nuo pirmosios B. privilegijos, duotos 1374 Košycuose, Lenkijos karaliai B. suteikdavo vis naujų ir naujų privilegijų (1388, 1422, 1425, 1433, 1454, 1496 ir kt.), garantuodami jų turto ir asmens neliečiamybę, duodami visokių ekonominių lengvatų ir suteikdami išimtinių politinių teisių. Patys karaliai pasidarė B. renkami, ir B. žodis pasidarė lemiamas tiek įstatymų leidime, tiek jų vykdyme, tiek teisme. Jau XVI a. Lenkija virto B. valstybe su renkamuoju karaliumi priešakyje. Karalius ir valstybė buvo visiškai priklausomi nuo B. valios, o patys B. buvo atleisti nuo visų prievolių, išskyrus karo tarnybą. Kiti luomai beveik neturėjo jokių teisių. Teorijoje visi B. turėjo būti lygūs ir negalėjo turėti jokių kunigaikščių, grafų, baronų ir kitokių titulų. Bet iš tikrųjų greta eilinių B. buvo galingų didikų. Eiliniai B. stengėsi paraližuoti didikų įtaką savo liberum veto teise. 'Nepaprastas B. luomo įsigalėjimas Lenkijoje pamažu vedė į vis didesnę anarchiją. Lenkijos valstybė nuolat iro, kol, pagaliau, priėjo prie to, kad B. didžiavosi XVIII a. Lenkijos laikymusi netvarka. B. anarchija labiausiai prisidėjo prie Lenkijos žlugimo ir jos padalinimų tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos 1772, 1793 ir 1795. Svetimųjų valdomi, lenkų B. dar ilgai įstengė išlaikyti didelę dalį savo privilegijų, ypačiai socialinių ir ekonominių, nors politinės jų teisės ir buvo gerokai apkarpytos. Lenkijos B., gyveną Austrijos ir Prūsijos valdžioje, įgijo tų kraštų B. teises, nustodami kaikurių savo ankstyvesniųjų politinių teisių. Buv. Rusijos valdžios Lenkijos dalyje B. išlaikė didelę dalį savo politinių teisių, ypač vad. Lenkų Karalystės (1815—1831) metu. Tačiau po 1831 ir 1863 sukilimų lenkų B. teisės buvo labai suvaržytos, o jie virto tik dvarininkais. Nuo baudžiavos panaikinimo sumenkėjo ir jų ekonominis gyvenimas. 1918 atstačius Lenkijos nepriklausomybę, Lenkijos B. formaliai nebeatgavo savo anksčiau turėtųjų teisių, bet faktiškas valstybės valdymas ir visa administracija pateko į jų rankas.

M. Geizer Die Nobilität d. Römischen Republik 1912; F. Muenzer Römische Adelsparteien u. Adelsfamilien 1920; G. d’Avenel La noblesse française sous Richelieu 1901; P. Guïlhiermoz Essai sur l’origine de la noblesse en France au moyen âge 1902; F. M. Stenton The First Century of English Feudalism 1932; V. Ernst Die Entstehung d. deutschen Grundeigentums 1926; O Hintze Wesen u. Werden d. Feudalismus 1929; Strantz Geschichte der deutschen Adels 1845; K. Avižonis Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais 1940;(”) Die Entstehung u. Entwicklung d. litauischen A-dels 1932; K. Jablonskis XVI a. belaisviai kaimynai Lietuvoje — Praeitis I 1930; A. Janulaitis Baudžiavų panaikinimo sumanymai Lietuvoje 1929; (”) Bajorų seimeliai Lietuvoje 1936; M. Krasauskaitė Die litauischen Adelsprivilegien bis zum Ende d. 15 Jhrh. 1927; M. IAubovskij Litovskij- ruski j seim 3901; (”) Posednye bojare v žmudskoj zemle v XVI v. 1911; M. Vladimirskij-Budanov Pomestija litovsko-russkago gosudarstva 1889;(”) Pravosposobnost litovsko-russkoj šliachty — 2. M. N. P. 1908—1909; J. Malinovskij Rada Vel. Kn. Litovskago 1903—1904; A. Boniecki Poczet Rodöw w W. K. Litewskim 1887; J. Wolff Kniaziowie li-tewsko ruscy 1895; H. Lowmianski Studya nad po-czątkami spoleczenstwa i panstwa litewskiego 1931 —1932; W. Semkowicz W sprawie poczatköw szlachty na Litwie — Kw. Hist. 1915; V. Kliuöevs-kij Istorija soslovij v Rossii 1918; N. P. Pavlov Silvanski j Feodalizm v drevnej Rossii 1907 ; F. Piekosinski O dynastvcznvm szlachty polskiej po-chodzeniu 1888; W. Smolenski Drobna szlachta w Kröl. Pols. 1901 (Pisma hist. I).

Bajorai Klaipėdos aps. Kretingalės vl. k. ir glž. stotis, čia buvo Kretingos kalėjimas ir tekstilės fabrikas.

Bajoraitis 1) Antanas iš Marijampo-ės aps. Pakuonio. Spaudos draudimo metu nuo 1878 spaudos platintojas Pakuonio ir Alvito vl. 1899 suimtas, kalintas ir ištremtas. Grįžęs iš trėmimo, nuo 1904 priešvalstybinių atsišaukimų platintojas. 1928 dar buvo gyvas.

2) P r i d r i k i s (1883 XII 9 Įsruties aps. Padukalniuose — 1909 III 16 Ragainės aps. Balandžiuose) poetas. Baigęs pradžios mokyklą, 1901—1904 išėjo Karalienės mokytojų seminariją ir buvo pradžios mokyklų mokytojas Paleičiuose ir Rūkuose. Balandėlio ir Paukštelio slapyvardžiais spausdi-¡r.o eilėraščius Naujojoje Lietuwiszkoje Cei-tungoje, Kaimyne. Po jo mirties buvo išleistas jo eilėraščių rinkinys. Jų vieno, Lietuviški žodžiai, buvo parašyti tik veiksmažodžių bendratimis (baigėsi: Kentėti, tylėti ir leukti). 1905 jis buvo įsteigęs Lietuvių Keliaujantį Knygyną ir Jaunųjų Susirašinėjimą. Mokytojaudamas pradėjo vaikus mokyti lietuvių kalbos, nors Prūsijos valdžios ir buvo griežtai draudžiama. Smarkiai dirbo jaunimo tarpe viename savo eilėraštyje iškeltu šūkiu: Mes, mes nepražū-sim. Buvom, esam, būsim! Didelę jam įtaką turėjo Vydūno raštai. Jaunas džiova mirė.

Prabočių Anūkas (A. Bruožis) — Maž. Lietuvos buvusieji rašytojai 1920.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai