Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/91

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


da naujų šokėjų — J. Ambrazas, Bandzevi-čius, A. Butkus, čunovas, J. Vasiliauskas. Mimikos rolėms pritraukiami dramos artistas Sipavičius ir operos solistas Dautartas. 1926 XI 6 statyta Šopeniana (su Malėjinai-te), 1926 V 21 Užburtoji fleita (su Žalinke-vičiūte svarbiausioje rolėje), .1926 X 21 Tuščias atsargumas (su Žalinkevičiūte), 1926 III 19 Pepita Rosa (su Jovaišyte), 1927 V 7 Gulbių ežeras (su Malėjinaite), 1928 I 19 Spraktukas, 1928 II 16 Lietuviška rapsodija, 1929 IV 9 Skaidrusis Paukštis, Arleki-nada ir operos baletai. Nuo to laiko valstybės teatro repertuare beveik kas savaitė matomas B. spektaklis. B. vadovą kurį laiką vadavo balerina A. Karalli. 1930 baletmeisteriu buvo pakviestas B. artistas J. Kėkštas, atidaręs kelią visai jauniems gabiems artistams. Prie jo pirmą kartą pasirodė M. Juozapaitytė, V. Adomavičiūtė, O. Zatieplinskaitė, T. Kublickaitė, T. Babuški-naitė, J. Drazdauskaitė, S. Eidrigevičiūtė, Z. Smolskaitė, T. Pagodinaitė, J. Velbasis, V. Augščiūnas, P. Baravykas, H. Jagminas, P. Volkovas, St. Tamošiūnas, St. Modzeliaus-kas, Beriozovas-Beržaitis. Netrukus B. vadovybė perėjo į Vasiljevo rankas. Jis statė kelis šokius operai ir dramai (Samsonas ir Dalila, Sabbatai Cevi) ir 1931 pavasarį pirmąjį B. statymą su masinėmis scenomis ir grupiniais šokiais —• Polovcų šokius. Nuo 1932 B. vadovavo solistai N. Zverev, V. Nemčinova ir A. Obuchov. Per šį laiką buvo statyti šie B.: Žizel ir Islame j, Gulbių ežeras, Silfidos, Karnavalas, Polovcų šokiai (nauju staymu), Aubade, Bolero, Grande Couture, Raimonda, Miegančioji Gražuolė, Fauno popietė, atnaujinta Coppelia, keletas vienveiksmių B. bei paskiri šokių numeriai, kelių operų B. ir trys lietuviški vienaveiksmiai B.: V. Bacevičiaus Šokių sūkury, J. Gruodžio Kastytis ir Jūratė, B. Dvariono Piršlybos.

To savo iškilimo metu Lietuvos B. gastroliavo Londone ir Monte Carlo, ten susi- laukdamas teigiamų vertinimų bei meninių laimėjimų pripažinimo. N. Zverevui, V. Nemčinovai ir A. Obuchovui iš Lietuvos išvykus, baletmeistere buvo pakviesta A. Fedorova, stačiusi Don Kichotą, Žirgelį Kuprelį ir A. Račiūno Trijų Talismanų baletą. Po A. Fedorovos baletmeisteriu buvo paskirtas Br. Kelbauskas. Jis statė Raudonąją Aguoną, Kaukazo belaisvį, Užburtąją fleitą, Vienos džiaugsmą, Sužadėtinę. 1937 —1938 N. Kirsanova kaip gastrolininkė statė Čerepnino Piramidės paslaptį. 1941— 1942 baletmeistere buvo J. Jovaišytė-Olekie-nė, stačiusi Tanhauserio baletą, o nuo 1942 vėl Br. Kelbauskas. Per pastaruosius kelerius metus išaugo talentingų šokėjų—G. Sabaliauskaitė, A. Šlepetytė, T. Sventickaitė, Galočkinaitė, Ks. Knitaitis, A. Liepinas. Lietuvių tautinio B. laimėjimu laikytina Sužadėtinė. Savo turiniu, lietuviškų tautinių šokių įjungimu į klasikinį B., vedamaisiais muzikos motyvais ji yra lietuviška ir pati viena daro ištisą spektaklį. Sužadėtinei draminį libretą parašė St. Santvaras, muziką kompozitorius J. Pakalnis. B. Sruoga buvo parašęs B. libretą Čičinskas, kuriam muziką sukomponavo kompozitorius J. Gaidelis. Kompozitorius V. Jakubėnas rašė Straublį, Vaivą ir Perkūną. Tų abiejų B. iš-baigą ir statą Vist. teatre sutrukdė karo įvykiai.

Lietuvos B. Teatro artistų daugumas tremtyje tebedirba savo profesinį darbą. Beriozovas-Beržaitis, išauginęs savo dukterį Svetlaną pirmaeile šio meto šokėja, pats baletmeisteriu dirba žymiose B. trupėse Londone, Paryžiuje ir New Yorke. T. Ba-buškinaitė-Vasiliauskienė įst. B. studiją Bostone, Mass. ir ugdo lietuvių naujas baleto jėgas. J. Velbasio vadovaujama B. studija sėkmingai dirba Chicagoje. A. Šlepetytė, E. Bandzevičius ir St. Modzeliauskas mokytojai JAV baleto mokyklose. Nuo visų tų neatsilieka ir kiti Lietuvos B. artis-

Coppelia baletas, statytas Augsburge 1947

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai