Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/118

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Sėklos valgomos. Jauni lapai vartojami kaip daržovės. B. malabaricum DC duoda plaušų; iš liemens gamina Malabaro gummi.

Bombarda daugiausia XIV—XVI a. artilerijos vartotas pabūklas, šaudąs bombomis ar akmeniniais ir metaliniais kamuoliškais sviediniais.

1381 esą kryžiuočiai pirmą kartą pavartoję B. Trakų pilies apgulime.

Bombardavimas — smarkus ir sutelktas artilerijos pabūklų šaudymas arba bombų mėtymas iš lėktuvų į tvirtoves, įtvirtintas pozicijas, apgyventas vietoves ar į kurį kitą numatytą taikinį pastatams sugriauti ir gynėjų atsparumui palaužti.

Bombardiras, bam-bardierius XVIII a. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kariuomenėse atitinkąs grandinį žemesnysis kario laipsnis artilerijoje.

Bombardiras vabzdžių (Insecta) klasės, vabalų (Coleoptera) būrio, degutininkų (Carabidae) šeimos, Brachinus genties vabalas, kuris apsigindamas iš analinių liaukų leidžia srovę aštraus skysčio, kaip ir sprogstant, virstančio dujomis, lyg kokių dūmų debesėlių. Į odą patekęs, šis liaukų sekretas veikia odą, kaip ir azoto rūgštis. B. dažnai yra vidutiniško dydžio, margi, spalvingi vabalai, ypač vislūs šiltuose kraštuose. Labai dažnas Brachinus crepitans L., 6 — 8 mm dydžio rudai raudonas su juodomis elitromis. Pasitaiko ir Europoje — Ukrainoje, Kaukaze.

Bombardo iš apyvartos išėjęs medinis pučiamasis instrumentas, įvairaus dydžio, trimito rūšies. Jį pakeitė fagotas.

Bombazinas (pr. bombasine) tam tikra medžiagos rūšis. Jai gaminti pradžioje vartojo vien šilką, paskiau šilką, maišytą su vilna, vėliau medvilnę, maišytą su vilna, ir galop vieną vilną. XVII a. Anglijoje gerą B. ausdavo vilnoniais ataudais, šilko apmatais arba aštuonyčiais. XIX a. daug B. gaminta Norvegijoje.

Bombažas (pr. bambage) hermetiškai užtaisytųjų skardinių dėžučių su/konservuotomis prekėmis pūtimasis, kai, konservams gendant, dėžutėse dujų atsiranda.

Bombycidae ž. Verpikas.

Bombycilla ž. Ampelis garrula (I t. 152 psl.).

Bombicitas organinių junginių grupės mineralas, gintarui artima žemės derva. Baltas arba bespalvis. Randamas Italijoje, Arno upės augštupyje ties Castel Nuovo rudosios anglies sluogsniuose.

Bombidae ž. Bitės kamanės.

Bombyliidae vabzdžių (Insecta) klasės, dvisparnių (Diptera) būrio musių šeima. Daugumas turi įvairiaspalvį, plaukuotą kūną ir dėmėtus sparnelius. Labai greitai sparnus virpindami, tai šeimai būdingai zirzia. Turi ilgą ir smailą, žiedų sultims siurbti pritaikintą, straublelį. B. larvos parazituoja kitų vabzdžių larvose ir lėliukėse. Daugelis B. naikina tse-tse musių, skėrių, naktinių drugių, šiaipjau musių larvas, ir tuo būdu jie yra naudingi ir žmonėms. Be to, B. apdulkina augalus. B. priskaitoma ligi 2000 rūšių, daugiausia šiltuose kraštuose. Gentys — Anthrax, Bombylius, Mulio ir kt. Lietuvoje tėra paprastasis Bombylius discolor Mik.

Bombilius senovės graikų vidutinio dydžio ąsotis įvairiais piešiniais iš graikų mitologijos.

Bombinator Discoglassidae šeimos kiek į rupūžę panašus varliagyvis-kukutė, kumuo-tė. Drūto, trumpo kūno, plokščios galvos, mažų, pailgų, ovalių šnervių. Pirmagalinės kojos turi po 4 pirštus, užpakalinės po 5 pirštus. Užpakalinės patinų kojos turi plačias plaukiamąsias plėveles; patelių jos mažesnės. Visa nugara nusagstyta karpų. Visos šios genties rūšys gyvena stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse, ypač grioviuose, tvenkiniuose, pelkėse. Sutrukdytos jos ūmai pasineria ir įsikasa į dumblą arba pasislepia tarp žolių. Nuo priešo negalėdamos pasprukti, prisiglaudžia prie žemės, priekines kojas užsideda ant galvos ir, būdamos pilkos spalvos, tada sunkiai bepaste-bimos. Minta visokiais vabzdžiais, ypač įšokusios į vandenį. Kiaušinius išskirsto nedidelėmis krūvelėmis ir prikabinėja prie vandeninių augalų, kad negalėtų į viršų iškilti. Vėliausiai po savaitės iš kiaušinių išrieda buožgalviai, kurie minta dumblu su organinėmis atmatomis ir smulkiais organizmais. Tą pačią vasarą metamorfozė baigiasi.

Europoje gyvena dvi rūšys: B. pachypus Bonap. ir B igneus Laur. Lietuvoje jų daug yra.

Bombonaxa Carludovica augalo pluoštas, vartojamas panamos skrybėlėms pinti.

Bombonešis karo lėktuvas, skiriamas bombardavimo uždaviniams. Pagal savo uždavinius B. būna: artimojo ir tolimojo skridimo; iš pakeliamojo bombų svorio - — lengvieji ir sunkieji, atsižvelgiant į uždavinio vykdymo laiką — dieniniai ir naktiniai. Naujoviniai B. dažniausiai stipriai ginkluoti, kelių variklių ir didžiuliai. Nau-

Bombarda

Bombardiras

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai