Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/125

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


719 drauge su arkivyskupu Willibrodu Pa-reinio kraštuose pakrikštijo tūkstančius fryzų. 723 popiežius Grigalius II jį konsekravo vokiečių regioniniu vyskupu B. vardu. Iš Anglijos talkon pasikvietęs vienuolius, jis apaštalavo Hessene, ir per kelerius metus jo pastangomis visame krašte buvo pastatyta daug bažnyčių, mokyklų ir vienuolynų, o krikščionių skaičius padidėjo daugiau kaip 100.000. 724 netoli Geismaro B. pats nukirto vokiečių garbinamą ąžuolą Donner ir iš jo pastatė šv. Petro koplytėlę. 731 popiežius Grigalius III pakėlė jį arkivyskupu ir įgaliojo visuose vokiečių kraštuose steigti naujas vyskupijas ir joms vyskupus konsekruoti. 737 nuvykęs Romon, buvo paskirtas apaštališkuoju legatu vokiečių kraštams. Grįžęs B. įkūrė vyskupijas Bavarijoje ir Austrazijoje. Mirusio Karolio Martelio sūnaus, Karlomano, remiamas, B. reformavo visą vokiečių bažnyčią, visur kovodamas su sektantais ir netikusiais vyskupais. 742 sušauktame Bavarijos sinode B. buvo pripažintas visų vokiečių arkivyskupu ir popiežiaus legatu. Vėliau tokius sinodus jis kviesdavo kasmet. Iš jo steigtųjų vienuolynų buvo reikšmingiausias 744 įsteigtas Fuldos vienuolynas. Paskiau jis įkūrė Mainzo metropoliją ir pavedė jai vadovauti vokiečių bažnyčiai. 752 vainikavęs Karolio Martelio sūnų Pipiną frankų karaliumi, B. iškeliavo į Fryziją mirusio arkivyskupo VVillibrordo misijų darbo toliau dirbti. Tačiau po dvejų metų, staiga užpultas, būrio pagonių netoli Dokumo buvo nužudytas kartu su 52 palydovais. B. kūnas buvo palaidotas Fuldoje. Jo rašytieji veikalai buvo išsp. 1844 ir vokiškai 1859, o laiškai leidinyje Monumentą Germaniae historica Epistolae selectae 1912 (vok.) ir 1916 (lot.).

Senosios lotyniškos B. biografijos išsp. Monumentą Germaniae historica. Scriptores 1905; F. Flaskarnpf Die Missionsmethode dės hl. Bonifacius 2 leid. 1929.

Bonifacas devynių popiežių vardas:

1) B. I šventasis, popiežius 418—422. Paremtas imperatoriaus Honorijaus, pradžioje turėjo įveikti antipopiežių Eulalijų. Nustatė popiežiaus rinkimo tvarką.

2) B. gotas, popiežius 530—532.

3) B. III romėnas, popiežius 607 tik S mėnesius. Išsirūpino, kad Konstantinopolis pripažintų Romai visų bažnyčių galvos titulą.

4) B. IV š v e n t a s i s, popiežius 608 — 615. Jis pavertė Agrippos panteoną St. Maria ad Martyres (St. Maria Rotunda) bažnyčia. Bažnyčios šventinimo dieną (V 13) pagerbdavo visų kankinių atminimą. Tą dieną popiežius Grigalius II paskelbė visų šventųjų atminimu, pop. Grigaliaus IV perkeltu į XI 1.

5) B. V neapolietis, popiežius 619 — 625, ypač rūpinosi Anglijos bažnyčios reikalų tvarkymu.

6) B. VI popiežius, valdęs iš viso 15 dienų ir miręs 856.

7) B. VII kardinolas diakonas B. Franco, antipopiežius, 896 paveržęs sostą iš popiežiaus Benedikto VI, bet po mėnesio buvo priverstas bėgti į Konstantinopolį, daug šv. Petro bažnyčios turtų su savimi pasiimdamas. Buvo ekskomunikuotas. 894 grįžo Graikų padedamas, suėmė ir kalėjime numarino popiežių Joną XIV, bet po kelių mėnesių 985 mirė.

A. Fcrrucci Investigazioni sulla persona ed il pontificato di Bonifazio VII. 1856.

8) B. VIII (1235—1303) iš tikrųjų Benedetto Gaetani. Pradžioje mokėsi Italijoje, paskiau studijavo teisę Paryžiuje. Anagnio kanauninkas, 1260 Todio kapitulos narys. 1264—1265 lydėjo popiežiaus delegaciją į Angliją ir į Prancūziją. Paskiau Romos kurijos pro-tonotaras, 1281 kardinolas. 1294 XII 24 išrinktas popiežiumi, paskelbė raštą, kuriame pasisakė norįs Europos taikos ir sujungti visus krikščionis valdovus bendrai kovai su smarkiai tada augančiu islamu. Be to, norėjo sustiprinti popiežiaus ir vyskupų valdžią, padarius ją nepriklausomą nuo pasaulietinių valdovų. Tačiau tuos sumanymus vykdant, B. VIII teko sutikti trukdymų ir kliūčių. Ypač buvo išgarsėjęs B. VIII ginčas su Prancūzijos karaliumi Pilypu IV. Prancūzijai kariaujant su Anglija, abi valstybės karo reikalams apdėjo mokesčiais visus savo valdinius ir bažnytines žemes. Tų kraštų dvasininkams pasiskundus, B. VIII 1296 paskelbė bulą Clericis lai-cos, kuria uždraudė karaliui bažnytinius turtus mokesčiais apkrauti. Tuomet Pilypas IV, čia įmatęs popiežiaus kišimąsi į valstybės reikalus, uždraudė be leidimo išvežti iš Prancūzijos pinigus ir brangenybes, ir dėl to popiežius iš ten negalėjo gauti kurijos reikalams ir Palestinai vaduoti surinktųjų pinigų. Tuomet abidvi pusės nusileido, ir santykiai pasitaisė. 1300 B. VIII pirma kartą paskelbė krikščionių pasauliui jubilėjų, Tuo tarpu Pilypas IV apkaltino anksčiau su karaliumi susipykusi popiežiaus legatą tėvynės išdavimu ir jį suėmė. Reikalaudamas legatą paleisti, B. VIII 1301 siuntė karaliui bulą Ausculta fili, kuria kvietė jį atvykti Romon pasiaiškinti popiežiui, kaip vyresniam už pasauliečius valdovus. Karaliaus įsakymu 1302 II toji bula buvo viešai sudeginta. Pilypas IV po to sušaukė Paryžiuje generalinius luomus, ku-

Bonifacijus VIII

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai