Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/13

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Birulė (Papaver Rhaeas L.) . Aguoniečių (Papaveraceae) šeimos vienametė piktžolė. Iš džiovintų vainiklapių gaminami vaistai. Vaistinėse B. žiedai vad.: Flores Rhoeados, Flores Papaveris erratici.

Birumi Abul Raihan Mohammed ibn Achmed (973—1048) persų kilmės arabų mokslininkas. Jis korespondavo su Avieenna, ir šio atsakymai yra išlikę British Museum. Nuvykęs i Indiją, ten mokė graikų filosofijos, o pats studijavo rytiečių išmintį. Nuo 1017 ligi mirties gyveno Afganistane. Jo raštų yra likę iš matematikos ir astronomijos, bet daugiausia iš istorijos. Jis buvo mokslingiausias ankstyvųjų viduramžių vyras islame. Anglų vertimu 1879 išl. jo Chronology of Aneient iNations, 1888 History of India.

Biruta 1) Kada po 1831 sukilimo lenkų periodinė spauda Vilniuje buvo visai už gniaužta, tada jos vietoje leista įv. metraščių, ir vieną tokį metraštį leido J. Krzečkovskis 1837— 1838, vardu Biruta, kuri pakeitė to paties Krzečkovskio 1834—1835 iš leistą Znica.

2) 1899 Raseinių aps. dvarininkų įsteigta pieninių sąjunga (statutas patvirtintas 1902 IV 1) veikusi beveik ligi I pas. karo, 1903 turėjusi 43 narius.

3) 1910 vasarą Londone įkurta „Lietuvių Kooperatyviška Draugystė B.” , kuri nuo 1911 III 13 vertėsi lietuviškos duonos ir ragaišio kepimu. Bet gi 1917 ji buvo privers ta užsidaryti.

Birutė D. L. kunigaikščio Kęstučio žmona, Vytauto motina. Apie ją žinoma daugiausia iš vėlesnių padavimų, negu iš tikrų istorinių šaltinių. Net ir jos vardas pirmą kartą teminimas XVI a. istorikų. Daugiausia apie ją kalbama vad. Bychovco kronikoje, esą, surašytoje XVI a., bet iš tikro jos leidėjo T. (Narbuto savarankiškai su komponuotoje XIX a.

Galimas daiktas, kad tradicija apie jos kilmę iš Palangos yra tikra, šaltiniai mini jos tėvo brolį Vydimantą, arba Vydmantą, ir jos seserėną Butrimą, kuriuos Jogaila, keršydamas už savo sesers vyro, Vaidilos, nužudymą, liepęs ratu sudraskyti. Tradicija, kad ji buvusi Palangoje vaidilutė, greičiausia, bus atsiradusi XVI a. pabaigoje, kada buvo sukurta ir visa paini, iš katalikų bažnyčios organizacijos nukopijuota, tariamoji senosios lietuvių religijos organizacija, dar ir pavyzdžiais iš senovės romėnų mitologijos papildyta. Tada, mat, sąmoningai buvo kuriama legenda apie lietuvių atsikėlimą iš Italijos.

B. buvo antroji Kęstučio žmona, ištekėjusi apie 1349, nes jos vyriausias sūnus V y tautas buvo gimęs apie 1350. Be Vytauto, iš Kęstučio B. dar turėjo sūnus, Tautvilą ir Žygmantą, ir tris dukteris, Miklausą (1375 ištekėjusią už Tverės kunig. Jono), Danutę (1380 ištekėjusią už Mazovijos kunig. Jonušo) ir Ringalę.

Tikrų žinių apie B. gyvenimą nėra. Taigi ji politiniame gyvenime nebus dalyvavusi. Manoma, kad ji, kaip ir Kęstutis, liko ištikima savo senajai religijai, nes, jei ji būtų pasikrikštijusi, apie tai, be abejo, būtų parašę anų laikų kronikininkai.

Apie B. gyvenimo paskutiniąsias dienas ir jos mirtį ligi šiol istorikai, neturėdami absoliučiai tikros medžiagos, nesutaria.

Kęstutis susitinka Birutę

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai