Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/141

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


2,7. Randamas Čekijoje, Austrijoje, Madagaskare.

Boričevskij Jonas (1810 Minsko gub. —-1887 VI 24/VII 6) rusų etnografas. Be straipsnių iš slavų istorijos ir etnografijos, pirmas rusas, tyrinėjęs ir Lietuvos praeitį bei etnografiją, šioje srityje išspausdino: O russkoj letopisi v Litve nazyvaemoj chroni-ka Bychovca (ž. Min. ,Nar. Pr. 1838), Kam-ni litovskich bogin (iš Jucevičiaus ten pat 1839), Svedenija o drevnich litovcach (ž. M. iN. P. 1844), Izsledovanie o proichoždenii, nazvanii i jazyke litovskago naroda (ž. M. N. P. 1847). Suredagavo Akty otnosiaščija-sia k dstorii Zapadnoj Rosii 1835 V tomo II dalį.

Boričevskis Klemensas pirmosios XIX a. pusės Lietuvos skulptorius. Mokėsi Vilniaus universitete iš prof. Jelskio, paskiau Londone ir Paryžiuje. Išliko jo darbo L. Niedz-vieckio bronzinis biustas.

Bory de Saint Vincent Jean Baptiste (1780—1846) prancūzų gamtininkas ir keliautojas. 1798 dalyvavo kpt. Baudino kelionėje į Naująją Olandiją, 1802 tyrinėjo Ile de France, Boui’bon, Kanarų salas. Dalyvavo 1805—1808 ir 1808—1815 Napoleono žygiuose, 1815—1820 iš Pi'ancūzijos ištremtas, gyveno Aachene ir Bruxelles, kur 1819—1921 leido Annales des sciences physiques. 1829 vadovavo ekspedicijai į Morėjos ir Kikladų salas, 1839 tyrinėjo Alžeriją. Išspausdino: Essais sur les iles fortunées et l’antique Atlantide 1803, Expédition scientifique de Morée 1832, L’homme 1827, Histoire des hydrophytes 1829.

Bôrjeson Johan Laurentius Helens (1835—1910) švedų skulptorius, nuo 1886 Stock-holmo meno akademijos profesorius. Kūriniai: Holbergo paminklas Bergene, Karolio X paminklas Malmo.

Borinage pramoninga Belgijos sritis tarp Monso ir Prancūzijos sienos. Akmens anglies ir geležies rūdos kasyklos, metalo, stiklo, briketų ir chemikalų pramonė. Didesnieji centrai: Mons, Quarengon, Hornu, Frameries.

Borinski Kari (1861—1922) vokiečių literatūros istorikas, kilęs iš suvokietėjusių lenkų, Mūncheno universiteto profesorius. Išsp. Die Poetik der Renaissance 1886, Geschichte d. deutschen Literatur 1894, Die deutsche Poetik 1895, Die antike Poetik und Kunsttheorie 1914.

Borisai bulgarų valdovai:

1) B. I (m. 907), kitaip Bogoris. 852---890 bulgarų chanas, 865 priėmė krikščionybę ir pakrikštijo savo diduomenę. 890 atsisakė valdžios ir stojo į vienuolyną. Bulgarų bažnyčia jį laiko šventuoju.

2) B. II (m. 978) valdė Bulgariją 969— 978.

3) B. III (1894—1943) Bulgarijos caras, caro Ferdinando sūnus. 1918—1943 valdė Bulgariją. Po 1934 perversmo diktatoriumi buvo K. Georgiev. 1935 B. jį atstatė, ir pats pradėjo diktatoriškai valdyti. Bulgarijos politiką derino su Ašies valstybių politika. 1940 iš Rumunijos atgavo Dobrudžą. 1941 prisidėjo prie Berlyno pakto ir sutiko įsileisti vokiečių kariuomenę. 1941 paskelbė karą JAV ir Anglijai.

Borisas (m. 1015) Kijevo did. kunig. Vladimiro sūnus. Prie tėvo gyvos galvos kurį laiką valdė Muromą ir Rostovą. Pečene-gams įsiveržus į Kijevo sritį, Vladimiras prieš juos pasiuntė B. Jų nesuradęs B. grįžo atgal, ir stovykloje gavo žinią apie tėvo mirtį. Kariuomenė norėjo jį paskelbti d. kunigaikščiu, bet jis nesutiko. Kijevo d. kunigaikščiu pasiskelbė Sviatopolkas, kuris, bijodamas B. įtakos, pasiuntė žudikus ir tie jį jo paties stovykloje nužudė. 1071 rytų bažnyčia jį paskelbė šventuoju.

Borisas (m. 1461 III 10) didysis Tverės kunigaikštis, D. L. K. Vytauto vaikaitis iš jo sesers, ištekėjusios už B. senelio Tverės kunig. Jono. B. valdė 1425 —1461. Tverės kunigaikštija XV a. pradžioje buvo virtusi savarankiška. Jausdamasis silpnesnis už savo kaimynus •— Maskvą ir Lietuvą, B. visą savo valdymo laiką laviravo tarp jų, arčiau glausdamasis prie to, kuris kuriuo metu būdavo stipresnis. 1427 jis pasirašė sutartį su Vytautu, pasižadėjęs būti jo pusėje. 1428 padėjo Vytautui kariauti su D. Naugardu. Vytautui mirus, susigiminiavo su Švitrigaila ir jį rėmė. 1432 Lietuvos sostą užėmus Žygimantui Kęstutaičiui, B. buvo atsiuntęs Švitrigailai karinę pagalbą, bet šis jau buvo sumuštas. Po to B. susitarė su Žygimantu. Tuo pačiu metu, kai siautė naminis karas Lietuvoje, prasidėjo rusų šiaurės rytuose tarpusavio karas tarp Maskvos Jono II ir jo dėdės Jurgio bei šio sūnų Dimitro šemiakos ir Vosiliaus žvairojo dėl Vladimiro kunigaikščio sosto. Įsigalėjus Vosiliui II, 1437—1440 B. susitarė su juo ir jo pusbroliais, pasižadėjo nutraukti santykius su Lietuva ir išvien eiti prieš totorius, lenkus, lietuvius ir vokiečius. 1440 B. Vosiliui II padėjo kariauti su naugardie-čiais, 1444—1446 pats puolė D. Naugardą. 1446 naminiam karui rusuose atsinaujinus, Tverė liko kovos baze prieš Vosiliaus II priešus. B. ginklu paėmė Rževą, bet po metų lietuviai jį iš ten išvijo. 1449 padarius taiką su L. D. K. Kazimieru, B. atgavo Rževą ir pasižadėjo Kazimierui talkininkauti prieš visus jo priešus. Krašto viduje savo valdiniais B. padarė ir visus dalinius’ kunigaikščius. B. mirus, Vosiliaus II įpėdinis Jonas III panaikino Tverės nepriklausomybe, o B. įpėdinį Mykolą pavertė savo tarnybiniu kunigaikščiu.

V. S. BorSakovslcij Istorija Tverskogo kniažestva 1876.

Borisas Godunov ž. Godunov Boris.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai