Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/148

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Borozdin Aleksandr (1863—1918) rusų literatūros istorikas, Petrapilio universiteto ir istorinio filologinio instituto profesorius. Išsp. Glavnyja napravlenija istorii russkoj literatury XIX veka 1896, Literaturnyje charakteristiki 21911, Očerki russkago re-ligioznago raznomyslija 21907.

Borrago ž. Agurklė (It. 52 psl.).

Borrmann Martin (g. 1895 IX 10 M. Lietuvoje) vokiečių rašytojas. Išsp. apysaką Frue Schuld und Ostpreussen 1926, Berich-te und Bilder 1935.

Borromėjaius enciklika vadinama popiežiaus Pijaus X 1910 V 29 išleista bula Edi-tae saepe šv. Karolio Boromėjaus 300 metų kanonizacijos proga. Joje tas šventasis atvaizduojamas kaip bažnyčiai ištikimas ganytojas ir nenuilstamas kovotojas už tikrą reformą. Tikrųjų ir netikrųjų to meto reformatorių statymas prieš vienas kitą ir šių dienų vadinamąjį modernizmą turėjo parodyti kaip klaidingą reformą. Pradžioje ji platinta neteisingu vertimu, kuris ilgainiui buvo ištaisytas. B. E. sukėlė didelį sąjūdį Vokietijos protestantuose, kurie pasijuto įžeisti kaikurių enciklikos posakių apie XVI a. protestantų reformatorius ir jiems pritarusius valdovus. Todėl Vokietijos protestantai protestavo savo susirinkimuose ir net per savo atstovus Vatikine. Popiežiaus kardinolas, valstybės sekretorius, paaiškino, kad tai tebuvęs tik nesusipratimas, ir nuo B. E. paskelbimo Vokietijoje per vyskupus susilaikė. Dėl B. E. buvo kilęs ginčas ir Lietuvoje, čia dėl jos polemizavo reformatų kun. J. šepetys (Pasiuntinys 1911 N 1 ir 3) ir to meto Maskvos universiteto stud. Pr. Dovydaitis (Viltis 1911 N 13—15, 38).

M. Hage Die B. und ihre Gegner 1910.

Barromėjietės (vadinamos ir šv. Karolio Boromėjaus gailestingomis seserimis) moterų kongregacija ligoniams bei paliegėliams slaugyti ir jaunimui mokyti bei auklėti (pensionuose, prieglaudose). Kongregacija susiskirsčiusi į 5 šakas, kurių kiekviena turi savo vyriausią centrą įvairiose šalyse.

Borromeo, Boromėjus 1) C ar oi (1538-1584 Milane) šventasis (šventė XI 4) 1550 gavo tonsūrą, nuo 1552 studijavo teisę Pavijoje. Savo dėdės popiežiaus Piaus IV pakviestas į Romą, 1560 buvo pakeltas kardi-noiu ir paskirtas Milano arkivyskupu. Būdamas popiežiaus sekretoriumi, vadovavo visai valstybės ir Bažnyčios politikai. 1563 slapta priėmė kunigo šventimus. Bažnyčios reformos reikalui rūpinosi vėl sukviesti ir tęsti Tridento susirinkimą (1562 I 18—1563 III 12), pravesti Romos kurijoje jo nutarimus ir sudaryti Catechismus Romanus. Tridento susirinkimo nutarimams įgyvendinti nuo 1565 steigė kunigų ir berniukų seminarijas, socialines labdaros įstaigas, kėlė kunigų mokslą ir dvasinį gyvenimą, kvietė sinodus, kviesdavosi naujus vienuolių ordinus (jėzuitus, kapucinus, teatinus). 1576 maro metais savo visišku pasiaukojimu, griežtu asketiškumu ir dosnumu B. buvo įgijęs didelę įtaką. 1569 vienuoliai hu-miliantai buvo susimokę jį nužudyti, bet jis mirties išvengė. Jį mirusį popiežius Paulius V 1610 kanonizavo. Jo 5 tomų veikalai (instrukcijos, homilijos, kalbos ir laiškai) buvo išleisti 1747—1748.

G. Orsenigo C. B. 3 leid. 1929; L. Pastor Charakterbilder kath. Reformatoren dės XVI Jhrh. 1924.

2) Federigo (1564—1631 Milane) šv. B. (1) pusbrolis, 1595—1631 Milano arkivyskupas, nuo 1587 kardinolas. Panašus į savo pusbrolį pastoraciniu uolumu ir didele artimo meile, ypač 1630 maro metais (apie tai rašoma Manzonio Sužadėtiniuose). Milane 1609 įkūrė šv. Ambroziejaus biblioteką. Rašė ir teologinių raštų.

L. Graselli II museo del card. F. B. 1909; M. Peirocchi Omaggio a F. B. L'uomo e la storia 1940.

Borromini Francesco (1599—1667) italų architektas ir skulptorius, vienas žymiausiųjų barokinės architektūros formų kūrėjų. Visose architektūros lytyse, pradedant pastatų planu. B. atsisakė nuo renesanso kanonų, o paskutiniuose savo pastatuose pradėjo kurti naują rokoko stilių, ir todėl yra laikomas to stiliaus tėvu. žymiausieji ir būdingiausieji jo pastatai: bažnyčios — San Carlo alle quattro Fontanoje ir Piazza Navona Romoje.

A. Munoz B. 1921; E. Kempei Fr. B. 1924.

Borrow George (1803—1881) angių rašytojas. Gyveno tarp čigonų, pramoko jų kalbos, patyrė jų papročius, paskyrė jiems savo veikalą The Zincaii, or . . . the Gypsies of Spam 1841 ir Romano Lavos — Lil 1874. Pasidarė Biblijos platinimo agentu, apkeliavo daug Europos bei šiaurės Afrikos kraštų. Išsp.: The Bible in Spain 1843, Laveng-ro the scholar, the gypsy and the priest ;;18/3, The Romany rye 1857, Wild Wales 1862. Raštų rinkinys 1924.

B. Th. Hopkins G. B. 1922.

Borsippa (asirų Barsib) Birs Nimrud, sen. Babilonijos miestas į pietus nuo Babilono. Mokytųjų globėjo dievo iNabu kulto vieta. B. šventoves bokštas siejamas su Babelio bokštu — kalbų sumišimo simboliu.

R. Koldewey Die Tempei von Babylon und B. 1911.

Borsukas Benediktas (1769—1808 Vilniuje) Vilniaus universiteto auklėtinis. 1800 A. Sniadeckio asistentas. 1806 gavo medicinos daktaro laipsnį ir 1806—1807 buvo adjunktu teismo medicinos katedroje.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai