Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/149

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Bortas Brazilijoje ir pietų Afrikoje randamas mineralas, deimanto atmaina, kubinės sistemos. Kietumas 10. Kaip medžiaga vartojamas gludinti, pjūklams impregnuoti, geologiniams grąžtams.

Bortkevičaitė Elena Emilija (1894 Kaune — 1918 X 8 Maskvoje, Rusijoje) lietuvių moksleivijos veikėja. 1909 dirbo Panevėžyje M. Grigonio vedamojoje labdarių draugijos mokykloje. 1909—1915 išėjo gimnaziją Vilniuje. 1916—1918 studijavo istorijos-filologijos fakultete Maskvos augštųjų moterų kursuose, kartu mokytojaudama lietuvių tremtinių mokykloje Sokolnikuose. Vilniuje besimokydama, priklausė ateitininkų kuopai ir padėjo redaguoti ranka rašytą jų laikraštėli Rūtelę. Ištrėmimo metais plačiai dalyvavo lietuvių visuomeniniame darbe. Buvo liaudies sąjungos Maskvos skyriaus pirmininkė ir moterų sąjungos valdybos narė. Slapyvardžiu Nijolė Ateities Spinduliuose spausdino straipsnius ir eilėraščius.

Bortkevičlenė-Povickaitė Felicija (1873 IX Panevėžio aps. Krekenavos vi. Linkaučių dv. — 1945 X pabaigoje Kaune, palaidota Krekenavoje) visuomenės veikėja. Mokėsi Kauno ir Vilniaus mergaičių gimnazijose. Ištekėjusi už Jono Bortkevi-čiaus, apsigyveno Vilniuje ir iš čia lietuvių spaudos uždraudimo laikais susižinodavo slapta su Varpo ir ūkininko administratore Morta Zauniūte, jai per-siųsdama visus spaudai paruoštus rankraščius. Spaudą leidus, buvo viena iš svarbiausiųjų Liet. Ūki-kininko, paskiau Liet. žinių organizatorių, nuo 1906 V 11 pasirašydama L. ū. leidėja, o nuo 1909 ir Liet. žinių leidėja. 1909 drauge su dr. K. Griniumi ir kt. sudarė pasitikėjimo bendrovę tiems laikraščiams leisti. Kaip tų laikraščių leidėja dar prieš I pas. karą rusų valdžios net keturis kartus kalinama. G. Petkevičaitės iniciatyva jaunuomenės šelpimo organizacijai žiburėliui atsiradus, buvo aktyvi jo veikėja, o 1906 XII 7 tą draugiją legalizavus, daug metų buvo jo pirmininkė. Po I pas. karo žiburėlį atgaivino ir jį vedė, kol jis naujų okupantų buvo panaikintas. Spaudos draudimo pas-kutinajame dešimtmetyje Kankinių Kasai susikūrus, buvo viena veikliausiųjų jos veikėjų, per jos rankas pereinant beveik visai už lietuviškus reikalus nukentėjusiųjų šalpai.

I pas. karui ką tik prasidėjus, buvo viena tremtinių ir pabėgėlių organizatorių, ypač daug nuveikdama rusų kariuomenės iš M. Lietuvos į Rusiją ištremtųjų M. Lietuvos lietuvių Globos organizacijoje, kuri buvo įkurta jos iniciatyva, šios organizacijos pavedama, apkeliavo daugumą M. Lietuvos tremtinių kolonijų Pavolgyje ir Pa-uralyje, visur juos organizuodama ir šelpdama.

1918 grįžo į Vilnių senojo darbo dirbti. 1919 pradžioje V. Kapsukas buvo ją uždaręs Vilniaus kalėjime (nors pats per ją kadaise buvo Kankinių Kasos šelpiamas) kaip Lietuvos vyriausybės įkaitą, čia kalėjime B. buvo išlaikyta 3 mėnesius, o paskiau 3 mėnesius Daugpilyje ir Smalenske. Grįžusi Kaunan, atgaivino Lietuvos žinių ir Lietuvos ūkininko leidimą, su kitais įsteigė Varpo bendrovę ir spaustuvę, pasirašydama Lietuvos žinių atsakingąja redaktore, atsakydama už visas to laikraščio bylas ir kelis kartus (1925 X ir vėliau) gaudama kalėti.

Buvo Steigiamojo Seimo narė ir nuolat aktyvi Valstiečių Liaudininkų partijos narė. 1919—1939 aktyviai dirbo Moterų Globos Draugijoje. Spaudoje retkarčiais bendradarbiavo Lietuvos žiniose ir Lietuvos ūkininke. 1931—1932 Varpo oficialioji redaktorė.

J. Būtėnas Prūsu lietuviai Sibire. Iš F. Bortkevičienės atsiminimų, 1939.

Bortkevičius 1) Antanas (1S35 Tauragės aps. Eržviko vi. — 1894 VII 10 / 22 Joniškėlyje) kunigas, rašytojas. 1857—1861 išėjo mokslus Varnių kunigų seminarijoj. Įšventintas kunigu, 1861 3 mėnesius buvo Žagarės vikaru. 1861 — 1864 Šiaulių vikaru, 1864 —1886 Šakynos klebonu, 1886—1894 Joniškėlio klebonu. Laikydamas nuolatinius ryšius su Jurgiu Bieliniu ir kitais knygnešiais, plačiai skleidė nelegalią lietuvių spaudą. Sudarė didelį rinkinį savo rašytųjų pamokslų, kurių Pamokslai apie šv. Sakramentus buvo išsp. Shenandoah, Pa. 1901, o kitus vėliau J. Tumas atidavė Liet. Mokslo Dr-jai Vilniuje. Rašinėjo pasakėčias ir šiaip eilėraščius. Jų dalį 1884 VII 17 A. Burba buvo nusiuntęs Aušros redakcijai, bet jie ten užsimetė, ir nebuvo išspausdinti. Tai kaikuriuos eilėraščius, pa-

F. Bortkevičienė

Kun. A. Bortkevičius

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai