Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/154

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Bosforo karalystė, B. K. graikai vadino Kerčės sąsiaurį. Miletiečiai įsteigė koloniją — Pantikopėjos miestą. Nuo 437 pr. Kr. B. K. valdė spartakidai. Ji plito ligi Teodo-sijos ir Dono žiočių. Skitų dalis virto jos vasalais. Iš B. K. karalių išgarsėjo Leuko-nas (387—347), jo sūnūs Spartakas (347 — 342) ir Pairisadas (342—309) ir šio sūnus Eumilas (309—303). I a. pr. Kr. B. K, pasivergė Mitridatas Didysis. Jam žuvus, 63 pr. Kr., valdė jo sūnus Farnakas, Mitridatas II ir Asandras, kuris pripažino Romos valdžią. Imperatoriaus Glaudi j aus laikais B. K. buvo net pagalbinė Romos kariuomenė. Prie Justiniono Didžiojo B. K. gavo valdyti hunų karalaitis Grodas, B. K. liekant Romos provincija. Vėliau ją nukariavo ehazarai, paskiau totoriai.

Rostovzeff Skythien und der Bosporus 1981.

Bosgrave James (m. 1621 Kališe, Lenkijoje) anglas, 1564 stojęs į jėzuitus. Mokė Vokietijoje filosofijos ir matematikos. Vilniuje jėzuitų akademiją įkūrus, 1580—1582 B. buvo joje matematikos profesorius. 1582 grįžo į Angliją. Karalienės Elzbietos laikais persekiojant Anglijoje katalikus, ir B. buvo pasmerktas mirti, bet 1583 jį karaliui Steponui Batorui užtarus, buvo iš kalėjimo išleistas, ir išvyko Lenkijon, kur ir mirė.

Boslo 1) A n t o n i o (1575—1629) italų archeologas, pirmas pradėjęs tyrinėti Romos katakombas. Išsp. Roma sutteranea 1634.

2) F r a n g o i s Joseph (1769—1845) prancūzų skulptorius. 1787—1804 dirbo Italijoje, 1804—1845 Paryžiuje. 1806 parūpino Vendome kolonai 20 reljefų. Sukūrė Napoleono, Bonapartų ir kitų to laiko įžymybių biustus, 1822 Liudviko XIV statulą Victoire aikštėje Paryžiuje.

Bosio italų architektas, XIX a. pradžioje atvykęs Lietuvon. 1823 prižiūrėjo Dauspu-doje Paco statomų rūmų statybos darbus.

Bosmina vėžiagyvių (Crustaceae) klasės, Cladocera pobiu’io gentis, plačiai paplitusi gėluose vandenyse. Liemenį ir kojas dengia šarvas. Veisiasi nelytiniu būdu.

Bosna Jugoslavijos (Bosnijos) upė, dešinysis Savos intakas, 200 km ilgio.

Bosnija vak. Jugoslavijos dalis Savos deš. intako Bosnos baseine, į pietus nuo Slovėnijos ir Kroatijos, tarp Dalmatijos, Hercegovinos ir Serbijos. 51.200 km2 ploto, 2,4 mil. gyv. (1950). Paviršius kalnuotas (Dinarų Alpės). Randama geležies rūdos, švino, akmens anglies, vario, chromo, antimonio. Kalnų miškuose pasitaiko meškų, lūšių, vilkų, laukinių kačių. Gyventojai kroatai ir serbai. 45% pravoslavų, 33% mahometonų, 20% katalikų. Gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu. Ypač daug auginama slyvų, kurių dar ir išvežama. Svarbiausi miestai: Sarajevas (100.000 gyv.) ir Banjaluka (22.000 gyv.).

B. istorija. Romos imperijos metu B. darė Dalmatijos provinciją. XII a. buvo savarankiška valstybė, bet vėliau pateko vengrų karalių globon. XIV a. vėl atgavo nepriklausomybę ir net iš Serbijos prisijungė Hercegoviną. 1463 B. nukariavo turkų sultonas Mahometas II. Nors B. diduomenė ir priiminėjo mahometonų tikėjimą, bet kraštas su turkų valdymu nesusigyveno, ir čia nuolatos kildavo sukilimų. Po 1875 sukilimo Berlyno kongresas 1878 perdavė B. administruoti Austrijai-Vengri jai, kuri 1908 B. aneksavo. Į B . ir Hercegoviną turėjo pretenzijų Serbija, ir 1914 VI 28 serbų nacionalistai Sarajeve nužudė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį, šis įvykis buvo formali I pas. karo priežastis. 1919 Trianono ir 'St. Germaino sutartimis B. atiteko Jugoslavijai.

B.E. Schmitt The Annexation of Bosnia 1908—1909, 1938.

Boso raktas muzikoje raktinė gaida F. įžymėta ketvirtojoje linijoje, vartojama gaidoms užrašyti tarne rakte žemesniajam vyrų balsui-bosui; trečiojoje linioje F — baritonui, penktojoje — labai žemam baisui, vad. B. profundo. Raktas F vartoja-jamas ir muzikos instrcmentuose, žemesnio skambėjimo gaidų ženklus užrašinėjant.

Bosquet Pierre François Joseph (1810—1861) prancūzų maršalas. 1854—1855 pasižymėjo Krymo kare prieš rusus — kautynėse ties Alma ir Inkermanu. 1856 pakeltas senatoricmi ir maršalu. Jo Lettres à sa mere išsp. 1877—1879, Lettres à ses amis 1879, Lettres 1830—1858 išsp. 1879.

Boss Lewis (1846-1912) JAV astronomas, nuo 1904 Carnegie instituto meridianinės astronomijos skyriaus direktorius. Sudarė du žvaigždžių katalogus, kurių Preliminary General Catalogue of 6188 stars (sutrumpintai P. G. C.) 1900 apima visus ligi to laiko gautus ryškesniųjų žvaigždžių patikimus stebėjimus. B. priimtoji žvaigždžių numeracija įsigali astronomų praktikoje.

Bosse Abraham (1602 — 1676) prancūzų grafikas ir tapytojas. Labiausiai pasireiškė 1629—1645, sukurdamas ligi 1500 raižinių iš Ludviko XIV meto. Geriausias paveikslas laikomas Les femmes folles. Išsp. Traité des manières de graver en la taille douce 1645.

Bossi 1) Domeinico (1767-1853) italų miniatiūrininkas. 1800 dirbo Švedijoje, 1802—1812 Rusijoje.

2) Enrico Marco (1861—1925) italų muzikas. 1895 konservatorijos direktorius Venecijoje, vėliau Bolonijoje ir 1916

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai