Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/16

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Onos Jogailaitės patvarkymu 1506 B. K . viršūnėje buvo pastatyta katalikų koplyčia. Tuo būdu vietos gyventojai norėta atpratinti nuo prisiminimų, susytų su Birutės vardu iš pagoniškųjų laikų. Medinei koplyčiai supuvus, 1753 čia buvo perkelta kita iš šventosios uosio. Ji XVIII a. pabaigoje buvo Vilniaus vyskupo Masalskio įsakymu nugriauta. 1869 X architekto K. Majerio projektu Palangos klebonas kun. K. Steponavičius pastatė čia naują, mūro koplyčią. Vėliau kun. J. šarkauskis kalną sutvarkė ir apsodino. 1898 šiauriniame B. K. šone buvo įtaisyta vad. Liurdo ola su Dievo Motinos statula.

I. Končius-V , Ruokis Palangos kraštas 1926.

Birutės sala Utenos aps. Molėtų vi. Siesarčių ežere, ligi 30 ha ploto. Senasis vardas nežinomas. Naują vardą jai suteikė jos savininkė nepriklausomybės laikais.

Birutės versmė Birštono parke, Druskupio slėnio deš. šone. Surasta dr. Grodeckio 1906 ir jo pavadinta Lidija, o 1922 kun. J. Tumo pavadinta Birute. Vanduo turi malonų skonį ir savo chemine sudėtimi skiriasi nuo kitų gretimų versmių. Versmės vanduo vartojamas gerti kaip stalo vanduo: seniau tik vietoje, Birštone, o nuo 1924 jis pradėtas angliarūgštinti ir kaip stalo vanduo ir kitur pardavinėti. Vanduo buvo perkošiamas per drobę. Jo buvo pardavinėjama ligi 200—300 tūkstančių butelių per metus.

B. V. vandens debitas svyruoja labiausiai dėl to, kad versmės daugiausia maitinasi įžemio vandeniu. Kintant debitui, svyruoja ir vandens cheminė sudėtis.

Ligi 1927 versmės buvo užstatytos medine palapine, o vanduo buvo semiamas tiesiog iš medinio rentinėlio. Paskiau buvo įtaisytas betoninis šulinys, dengtas stiegiu stogu. B. V. temperatūra metuose vis kiek svyruoja.

J. Venckūnas Birštonas 1925.

Birvyta, Birvėta Švenčionių aps. Tverečiaus ir Kazėnų valsčių upė, Dysnos (Dauguvos) deš. intakas, bendro ilgio 65,2 km; augštupyje turi vardą Kanaržinė, o tarp Aržvieto (Eržvėto) ež. ir santakos — Aržvieta (Erzvėta); B. vad. ^k 22,5 km žemupys. B. teka į rytus, lygiagrečiai su Dysna ir ties Birvytos k. įteka į Dysną 113,2 km nuo jos žiočių. B. dešinieji intakai: Kamaja, Juodupis, Medila. B. baseino bendras plotas 1605 km2.

Birzgėlė seniau buvo vartojama arkliams pabaidyti, vėliau — vaikų žaislas. Tai paprastas įrantytas pagaliukas, apie kurį aplenktas karklo lankelis. Į lankelį įtaisyta skalelė, kurios vienas galas siekia velenėlio rantelius. Už pagaliuko (velenėlio) suėmus, ranką judinant, lankelis sukasi ir skalelė brazda, per rantelius bešokinėdama. Paskutiniu metu B. velenėlį sujungia su sparneliu ir iškelia stoge, kad vėjas, besukdamas B., peles baidytų. Jas įtaisydavo ir soduose kiškiams baidyti.

Birznieks Upltis Ernests (g. 1871) latvių rašytojas. 1887—1889 lankė Tukumo aps. mokyklą. Išlaikęs namų mokytojo egzaminus, buvo mokytojas Dzirciemo dvare, kur pradėjo literatūros darbą: apysaką Zaldata llgava 1892, pasakų rinkinys ir kt. 1895 iš vyko į Kaukazą. Nuo 1908 išleido apie 60 knygų. ,Nuo 1921 B. gyveno Rygoje ir dirbo kaip bibliotekininkas. B. vaizduoja gyveni mo tragiką ir vaiko sielos išgyvenimus. Knygos: Uplša stästi 1900, No rita .1912, geriausias kūrinys Peleką akmena stästi 1914, Pastarina dienas grämata 1923, Pastarinš skola 1923, Ninas pasacinias 1923, Kaukaza kainos 1923.

Birža (pr. bourse, angį. Stock Exchange, vok. Börse) prekyvietė, kurioje perka ir parduoda: .1) vertybės popierius: akcijas (shares), obligacijas (bonds); 2) užsienio valiutą (devizus) bei gyvus pinigus; 3) standartais išreiškiamas prekes. B. operacijos vyksta tam tikra nustatyta tvarka, specialių organų priežiūroje. Sutartomis kainomis žymimas B. kursas tai dienai. B. palengvina mainus, Įgalindama į vieną vietą sutraukti paklausas ir pasiūlas iš didelių plotų. Vertybių B. svarbiausia reikšmė yra

Birutės kalnas 1878

Birutės kalnas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai