Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/167

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


1179) rašė veikalų, kur minima daug augalų pavadinimų. Bet jos veikaluose yra daug fantazijos ir netikslumų. Po Teofrasto gal didžiausias botanikas vienuolis Albertus Magnus savo raštuose duoda daugybę žinių apie augalus. Jis davė nemaža žinių iš botanikos srities ir visiškai savarankiškų minčių. Viduramžių pabaigoje sutinkame ir grynosios botanikos pradžią. Konradas iš Megenbergo (1309—137#) cituoja daugybę senovės ir viduramžių laikų raštų, aprašo ir duoda vardus daugybei augalų;. Jo Buch der Natur turėjo didelės įtakos tolimes-.niems laikams. Dažnai botanikos veikalai buvo vadinami herbaru.

II. (Nuo mokslų atgijimo ligi Lauryno Antano de J ų s s i e u (1500—1789). Drauge su visų mokslų atgijimu renesanso laikais, pradedant XV a., sutinkame ir botanikos mokslo atgijimo. Atradus kelius į Ameriką ir Indiją, į Europą buvo atgabenta daugybė naujų, anksčiau visai nežinomų, augalų. Dioskorido nesugriaunamas autoritetas griuvo, nes jo veikale tebuvo aprašyta tik nežymi augalijos dalis. Knygų spausdinimo išradimas palengvino mokslo žinių plėtimą, šis laikas B. moksle gali būti suskaidytas į keletą tarpų.

1. Mokslo dvasios kova su senųjų rašytojų autoriteto pasitikėjimu (maždaug ligi 160.1). Iš taikomojo mokslo botanika vis daugiau virsta grynuoju mokslu, šio laikotarpio botanikai parūpino geresnius Teofras-to, Dioskorido ir Pli-nijaus veikalų vertimus ir paaiškinimus. Komentatorių buvo labai daug, bet tiktai vėliau jiems paaiškėjo, kad Dioskoridas ir kiti graikų ir romėnų laikų rašytojai tepažinę tiktai augalus, augančius Viduržemio jūros ir kaimyniniuose kraštuose. šis darbas, kaip ir visų kitų mokslų gaivinimas, prasidėjo Italijoje. Brasavola, Mathioli, Maranta tai krypčiai atstovauja Italijoje. Vokietijoje O. Brunfels, H. Bock (Tragus), E. Cordus, L. Fuchs studijavo senus botanikus, aprašinėjo naujus augalus. Prancūzijoje šia linkme dirbo Ruelle, Belgijoje Dodonacus, Lobelius, Clusius, Anglijoje Turner. Jų augalų aprašymai buvo be tvarkos. Tik kai kurie tų laikų botanikai stengėsi augalus klasifikuoti, žymiausias šios krypties botanikas buvo A. Caesalpini (g. .1519), davęs pirmą mokslinę augalų sistematiką. Veikale de plantis libri XVI, 1583 jis suskirstė 840 augalų rūšis į 15 klasių su grynai botaniškais pažymiais. Caesalpini toli pralenkė visus savo amžininkus, bet didelės įtakos tų laikų botanikos mokslui neturėjo. Jam rūpėjo grynai teorinė botanika, o ne faktų rinkimas, kaip tai darydavo kiti jo laikais. Jis yra augalų morfologijos tėvas. Tuo pačiu laiku šveicarietis Konrad Gessner (1516—1565), domėjosi ir augalais. Jis turėjo žinių apie augalų natūraliąsias klases ir gentis, apie žiedo ir vaisiaus formos reikšmę klasifikacijai. XVI a. Italijoje ir kituose kraštuose įsikūrė pirmieji botanikos sodai, virtę naujais botanikos mokslo centrais. XVI a. pradėtas sausų augalų rinkimas ir vad- herbarų sudarymas. Tais laikais herbarais buvo vadinamos augalų knygas. Luca Ghini Italijoje mokslo reikalams pirmas naudojasi sausais augalais.

2. Nuo Bauhino ligi Li,nnė reformos B. srityje (1601 — 1694). Praėjusiame laikotarpyje surinktąją gausią medžiagą dabar mokslininkai stengiasi sutvarkyti, klasifikuoti. 'Sudaromi atskirų miestų arba kraštų augalų aprašymai, vad. floros. Augalai tyrinėjami tiktai grynojo mokslo požiūriu ir botanika pasidaro nepriklausoma nuo medicinos. Tai yra grynosios, ne taikomosios, botanikos laikotarpis. Didelės įtakos mokslų raidai turėjo mokslų akademijų ir draugijų steigimas įvairiuose Europos centruose, šį botanikos laikotarpį pradeda broliai Bauhinai. J. Bauhin (1541 —1616) veikale Historia universalis plantarum novae et absolutae prodromus surinko visas žinias apie botaniką, pradėdamas seniausiais laikais, ir aprašė 5000 augalų rūšių, sugrupuotų į 46 klases su 3577 paveikslais. Jo brolis Kasper (1560—1624) stengėsi tam tikros tvarkos duoti veikale Pinax theatri botanicia augalų nomenklatūroje ir ir sinonimikoje. Jis tiksliai aprašo augalus, duoda jiems vardus, kurie iš dalies ir ligi šiol yra vartojami; net bandė augalus klasifikuoti. Be brolių Bauhinų, daugelis tyrinėjo atskirų kraštų ir miestų apylinkių floras. Plukeneto (.1642—1706) herbaras iš 8000 augalų ligi šiol yra laikomas British Muséum Londone. Atogrąžų kraštų florą tyrinėjo Drakensteen ir Rumpf. Kitiems botanikams rūpėjo augalų morfologija ir ja pagrįsta nauja augalų klasifikacija. J. Jun-gius (1587—1657) sukūrė botanikos dalykų terminologiją. Jis nurodo žiedo struktūros svarbumą natūraliajai augalų klasifikacijai. Anglijoje Rob. Morison nustatė vaisiaus

Piešinys iš Konrado Megenbergiečio Gamtos knygos (1475)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai