Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/174

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Lituaniae, kur mini ir kelis Lietuvoje augančius vaistinius augalus. Bet šiame veikale, be mokslinių, duota ir daugybė visiškai fantastiškų duomenų. Stanislovo Augusto laikais Lenkijoje ir Lietuvoje prasidėjo naujas mokslo kilimas. Senojoje Vilniaus akademioje gamtos mokslai nebuvo dėstomi. Akademiją perorganizavus i Lietuvos augštąją mokyklą, buvo įsteigta ir gamtos mokslų katedra ir sudaryti atitinkami kabinetai. Gardine ir Vilniuje prasideda mokslinis botanikų darbas.

Gardinas ir Vilnius (1775-1842). Darbas prasidėjo, 1775 X atvykus Gardinan prancūzų botanikui J. E. Gilibertui, kuris čia atgabeno didelį herbarijų ir specialią biblioteką. Jis Gardine įkūrė botanikos sodą ir nuo 1776 B. tikslais pradėjo daryti ekskursijas į Lietuvos Brastos, Baltstogės, paskiau į Nesvyžiaus, Naugarduko, Sčersų, Vilniaus, Vokės, Merkinės, Trakų, Vyšniavos apylinkes. 1777 Giliberto planu Gardine buvo įsteigta medicinos mokykla, kur jis buvo direktorium ir medicinos, chirurgijos bei gamtos mokslų profesorius. Prie mokyklos buvo įsteigtas ir gamtos mokslų kabinetas su B. biblioteka. Šiai .mokyklai kartu su jos kūrėju Tizenhauzu nusmukus, 1781 Gilibertas buvo pakviestas į Lietuvos augštąją mokyklą Vilniuje gamtos mokslų ir B. dėstyti, čia jis iš Gardino perkėlė ir herbarijų bei visus mokslo rinkinius. Vilniuje Gilibertas įkūrė B. sodą, pradėjo ruošti B. ekskursijas į Vilniaus apylinkes ir apie Lietuvos augaliją parašė darbų, kurių svarbiausias Flora Lituanica inchoata 1781—1782 (penkios'dalys). Vienas žymiausiųjų ano laiko botanikų, Gilibertas, grįžęs Prancūzijon, ir toliau rašė ir Lietuvos B. klausimais, 1792 išleisdamas dviejų tomų Plantae Lithunicae.

1783 iš Lietuvos išvykusio Giliberto vietoje 1784 buvo pakviestas Cooko antrosios kelionės dalyvis George Foster, kuris Vilniuje parašė keletą veikalų apie Australijos augaliją. Forsteriui išvykus, pradžioje į Vilnių galvota kviesti Palenkio botanikas kun. Klukas, bet jis buvo ne tiek mokslininkas, kiek praktikas. Todėl gamtos mokslo katedra buvo pavesta austrui F. Spitznageliui. Bet šis greitai perėjo į kokią kitą medicinos katedrą. Tuo laiku B. pradėjo reikštis Giliberto ir Forstei’io mokinys, pioras S. B. Jundila, 1791 išleidęs Opisanie rošlin w prowincyi W. Ks. Litewskiego. Jundila buvo kviestas tik viceprofesorium ir į užsienį išsiųstas pasitobulinti. 1797 Vilniun grįžęs, jis apsiėmė vadovauti gamtos mokslo katedrai ir B. sodui. Jis dar paskelbė Opisanie rošlin litewskic'h wedlug Lin-neusza 1811, Początki botaniki. Jo 1823 į pensiją išėjusio vietoje buvo paskirtas jo buvęs padėjėjas B. sode Juozas Jundila, iš-profesoriavęs ligi 1832 universiteto uždarymo. Jis tyrinėjo Lietuvos augaliją visoje Lietuvoje, o 1821 per savo ekskursiją į Žemaitiją suėjo ir su Jurgiu Pabrėža, kuriam kaip botanikui turėjo didelės įtakos. 1832 jis išsp. Opisanie rošlin w Litwie, na Po-dolu, Wolyniu, Ukrainie. Universitetą uždarius, jis Vilnių paliko, o Vilniuje ką tik įkurtoje medikochirurginėje akademijoje jo įpėdiniu liko Jundilos ir Wolfgango mokinys S. Batys Gorskis, ligi akademijos likvidavimo dėstęs farmaciją ir farmakogno-ziją. Eichwaldo Naturhistorische Skizze von Litauen, Wolynien und Podolien 1830 veikalui Gorskis parašė botanikos skyrių. Be dviejų Jundilų ir Gorskio, Vilniuje botanikos tyrinėjimais domėjosi ir prof. J. Wolf-gangas, 1810—1832 universitete dėstęs farmaciją ir farmakologiją ir tuo pačiu metu korespondavęs su J. A. Pabrėža, siųsdamas jam ir medžiagą botanikos lietuviškajai terminijai nustatyti, šių visų botanikų darbo įtakoje Vilnius virto dideliu botanikos tyrinėjimo centru, kurio įtakoje ir provincijoje atsirado apsčiai botanikų flo-ristų. žemaitis Ignas Hrinevičius parengė Syrenijaus darbo santrauką, o kun. A. Pabrėža Kretingos vienuolyne tyrė žemaičių augaliją, paliko didelį herbarą ir per dvidešimt įvairių, daugiausiai žemaitiškai parašytų, darbų iš botanikos, iš kurių tik vieno ištrauka 1900 tebuvo išspausdinta. Tuo pačiu laiku Alūkstoje gyvenęs misionorius kun. J. Federavičius tyrinėjo rytų Lietuvos augaliją ir lotynų, lenkų ir lietuvių kalba buvo paruošęs augalų katalogą ir ten pat Alūkstoje prie misionorių mokyklos buvo įkūręs botanikos sodą. XIX a. pradžioje kitas botanikos sodas veikė prie Troškūnų mokyklos. Su Vilniumi susižinodavo ir Kre-meneco Valuinėje licėjaus botanikai, ypač licėjaus botanikos sodo direktorius prof. V. Besser, kurio pastangomis universitetas išleido vadovėlį herbarams daryti. Senajame Vilniaus universitete visa botanika buvo tik florine ir sistematinė, o iš augalų anatomijos, morfologijos ir fiziologijos jokių darbų tuomet nebuvo paskelbta.

Nuo 1842 ligi I pas. karo. Vilniaus medicinos akademiją uždarius, visos botanikos kolekcijos, herbarai ir B. knygos Pabrėžos rankraštis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai