Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/175

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


buvo atiduotos Kijevo universitetui, ir Lietuvos augalijos tyrimo centrais virto Ryga, Tartu, Varšuva, Petrapilis. Tik kai-kurios botanikos tradicijos dar kurį laiką liko Lietuvoje, kol dar buvo gyvi Jundila, Gorskis, Wolfgangas. Jiems mirus, jos perėjo į Vilniaus .medicinos draugiją. 1845 Vilniuje G. Vyžyckis išsp. Zielnik ekonomicz-no techniczny. A. Korevos darbe Vilenskaja gubernija 1861 Vilniaus gimnazijos mokytojas Tamulevičius davė 569 augalų sąrašą. Vilniaus realinės gimnazijos mokytojas Zelencov parašė pagrindinį veikalą apie Vilniaus gubernijos augaliją — Očerk klimata i flory Vilenskoj gub. 1890—1891, kuriame pateikė 1074 augalų sąrašą ir dirvožemio, klimato ir svarbiausiųjų augalų bendruomenių aprašymą. 1908 išleista K. Szafnagelio Zapiski byologiczne (apie Vilniaus gub. samanas), 1915 Niekrašio Materialy po botaničeskomu obsledovaniju torfianikov Vilenskoj gub.

1854—1855 A. Polujanskio veikale Opisa-nie lasöw duodama medžiagos ir Lietuvos miškų aprašymui. Varšuvos žurnaluose Pa-miętnik Fizyograficzny ir Wszechswiat K. Lapčinskis pateikė savo tyrinėjimo rezultatus apie Aukštadvario, Birštono ir Palangos augalus. Nemaža medžiagos iš Lietuvos augalijos ten paskelbė M. Twar-dowskiene, Trzebinskis, Massalskis, B. Hry-niewiecki, K. Drymmer. Lietuvos florai tyrinėti kitas centras buvo Krokuvos mokslo akademija, kurios leidiniuose J. Rostafins-kis ir ypač E. Jančevskis ir jo mokinys žmuda aprašė Jančevskio Žemaitijoje surinktą augalų kolekciją. 1912—1914 M. Ra-ciborski ir V. Szafer davė keletą darbų iš Lietuvos augalų geografijos.

Rygos gamtos mokslo dr-jos narių — G. Westbergo, Kupfferio, Melderio, Bucholtzo darbuose dažnai aprašomi ir Lietuvos augalai. Tartu univ. prof. Lebedour 1842 — 1852 Flora rossica apėmė ir Lietuvos augaliją, o prof. B. Hryniewiecki 1913—1914 tyrinėjęs Palangos augmeniją ir tęsęs savo darbą Odesoje, tiktai 1933 išsp. Tentamen florae Lithuanie. Jis buvo pradėjęs apdir-binėti ir iš Kretingos pasiskolintą J. A. Pabrėžos herbarą, kuris I pas karo metu Odesoje žuvo.

Žinių apie Lietuvos augmeniją pasitaiko ir Karaliaučiaus B. draugijos narių darbuose, taip pat ir Petrapilio bei Maskvos gamtos mokslo draugijos leidiniuose.

Tačiau ir pačioje Lietuvoje gyvenę kaikurie botanikai toliau tyrinėjo Lietuvos augaliją. Kun. A. Kašarauskas 1861 ir 1862 metraščiuose Pam. knižki Kovenskoj gub. išspausdino porą straipsnių apie Lietuvos augalus ir, vysk. Valančiaus pavestas, vyskupo sumanytajai mažajai seminarijai žemaitiškai buvo parašęs rankraščiu likusią Botaniką trumpaj iszraszytą. žinių apie Lietuvos augaliją savo darbuose davė ir M. Gadonas 1846 (Opisanie pow. Telszewskie-go), I. Bušinskis 1874 (Opisanie pow. Ro~ sienskiego). Afanasjevo Kovenskaja gubernija. 1861 Kauno gubernijos augalų sąrašą pateikė Kauno gimn. mokytojas Polevskis. Jis ir kitur davė vertingų darbų iš Kauno apylinkių augmenijos.

Be Pabrėžos ir Federavičiaus darbų, visa kita B. literatūra apie Lietuvą buvo rašyta lenkų, rusų ir vokiečių kalba. Tik nuo 1884 mėginama nustatyti ir B. terminologiją lietuvių kalba. Lietuvių augalų vardus skelbia 1885 Jacoby, 1886 Aušroje J. Sembritzki, J. Basanavičius 1893 Apšvietoje (Isz musu botanikos) ir 1898 atskira knyga (Medega mūsų tautiškai vaistininkystai — padėjus dr. P. Janušiui ir M. Davainiui Silvestraičiui)^. Gaigalaitis 1893 Vien. Liet. (Mažumas iš liet. botanikos). Dr. J. Staugaitis paruošė 1891 platų žodyną botaniškų vardų, 1907 pasirodė P. Matulionio žolynas, K. Grinius 1912—1913 Lietuvių Tautoje pateikė lietuvišką B. morfologijos terminologiją ir 1911 išvertė Trzebinskio knygutę apie herbarų ruošimą. Ir savo augštosios mokyklos Lietuvoje neturint, B. mokslo srityje buvo daug padaryta ir nemaža tyrinėta. Bet tuos tyrinėjimus daugiausia atlikdavo svetimieji mokslininkai, o tyrinėjimai tebuvo tik atsitiktini. I pas. karo metu ir kaikurie vokiečių mokslininkai tyrinėjo vokiečių okupuotųjų kraštų augmeniją: Paxės Pflanzengeographie von Polen 1918 apėmė ir Užnemunę, Schroder 1914 tyrinėjo Vygrių ežero planktoną, Egers buvo parūpinęs Lietuvos augalijos apžvalgą.

I pas. karui pasibaigus, susidarė du tyrinėjimo centrai Lietuvoje — Kaune ir Vilniuje. Vilniaus lenkų universitete veikė B. ir augalų sistematikos institutai. Pastarojo instituto direktorium ligi 1939 buvo J. Trzebinskis, buvęs ir naujojo B. sodo Užvingyje direktoriumi. Eilę darbų iš Trakų, Gardino ir Vilniaus krašto botanikos buvo paskelbę K. Proszynki, Šakenis, V. Slavinskis (Frzy-czynki do znajomošci flory okolic Wilna 1922). Lietuvos B. buvo tyrinėjama ir Vygrių ežero biologijos stotyje. Nuo 1939 pabaigos ir Lietuvos universiteto daliai į Vilnių išsikėlus, ten ėmė veikti šio universiteto ir gamtos matematikos fakultetas, kuriame 1943—1944 B. dėstė: augalų fiziologiją J. Dagys, augalų sistematiką ir fitopatologiją A. Minkevičius, augalų sociologiją P. S,nars-kis, augalų anatomiją ir morfologiją A. šo-pauskienė, augalų geografiją M. Natkevičaitė.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai