Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/191

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


reiškinius. Išsp. Per la difesa dello spiritismo 1927, La crisi della morta 1930, La facolta supernormali 1941.

Bože, caria chrani 1833—19.17 rusų valstybės himnas, kuriam žodžius parašė Žukovskį], o gaidą žandarų kapitonas A. Lvov (1870 palaidotas Pažaislyje), šis himnas mėginta ir lietuviams įbruktu. 1869 Raseinių karo viršininkas pik. Kunickij, lankydamas Raseinių aps. katalikų bažnyčias, siūlė vargonininkams išmokti šio himno gaidą ir caro švenčių dienomis jį groti, anot jo, „įvairių maršų ir polkų” vietoje. Betgi vyskupui Valančiui uždraudus klebonams tą Kunickio reikalavimą vykdyti ir apskundus Kunickį Kauno gubernatoriui už neteisėtą įsimaišymą į katalikų pamaldų tvarką, tas įsakymas buvo atšauktas. Apie 1884 Marijampolės gimnazijai buvo gaminti ir rusų raidėmis išspausdinti atskirais lapeliais du skirtingi vertimai: vieną paruošė rusams parsidavęs F. I. Muraš-ka (Dieve, caria garbink), o kitą (Dieve, ciecoriu gink) lietuvis patriotas Petras Kriaučiūnas. Dėl pastarojo elgsenos buvo atsiradę abejonių. Bet viename išlikusiame tokio lapelio egzemplioriuje paties Kriaučiūno rusiškai pažymėta: „pereveden uči-telem litovskago jazyka Marijampolskoj gimnazii Petrom Kreučunasom”. Tačiau tai nereiškė Kriaučiūno parsidavimo rusų valdžiai: tai buvo vienas iš kovos už savo spaudą etapų, stengiantis valdžiai įrodyti, kad valdžia lietuviams draudžia spaudą, tuo tarpu kai patys lietuviai, suprask, valdžiai ištikimi, kad net carinį himną patys verčia, bet dėl rusiškųjų raidžių, atseit, negalį jo rusiškomis raidėmis nepaskaitan-čioje liaudyje platinti, šiaipjau nė vienas toks vertimas gyvenime nebuvo vartojamas, ir tas lietuviškas vertimas niekur nebuvo giedamas. Ir net rusų raidėmis 1864—1904 vyriausybės leidžiamose lietuviškose knygose tas himnas nebuvo spausdinamas.

Vacl. Biržiška Vysk. Valančiaus bylos — Mūsų Senovė I 1 1921.

Bože coš Polskę tautinė lenkų giesmė, nevirtusi nepriklausomoje Lenkijoje tautiniu himnu. Ji buvo A. Felinskio pirmą kartą 1815 parašyta Lenkiją aplankiusiam carui Aleksandrui I pagerbti. Po kelerių metų paaiškėjus, kad Aleksandras nežada Lietuvos ir Gudijos prie Lenkijos prijungti, Felinskio giesmės žodžiai nebetiko pasikeitusiai lenkų nuotaikai, ir jos turinys buvęs pakeistas, ypač 1830—1831 sukilimo metu, sukompiliavus giesmę iš Felinskio ir vilniečio A. Goreckio tekstų. Tikru lenkų himnu ji virto 1860—1863 sukilimo išvakarėse ir sukilimo metu. Tuomet ji ir Lietuvoje buvo per gimnazistus ir studentus plačiai paplitusi ir bažnyčiose giedama, Dėl to giedojimo buvo iškelta daugybė bylų. Akelaičio 1861' slapta Klaipėdoje išspausdintose Giesmėse nabožnose yra ir tos gisemės lietuviškas vertimas (Diewe kurs Lankus par amžių daugibę), betgi kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo išverstas ne Akelaičio, bet Baranausko, tik Akelaičiui kiek pakeitus Baranausko parašytą tekstą. To paties Baranausko buvo paruoštas ir antras vertimas, bet jis išspausdintas nebuvo. Kad ir toji giesmė lietuviuose neprigijo, bet jos gaida atsiliepė kaikurioms lietuvių dainoms apie 1863. Kurį laiką ir vėliau ji buvo taikinta Valiūno Birutei, kaip Aušroje 1883 išspausdintam Vėversio (Davainiaus-Silvestraičio) eilėraščiui Brangioji Lietuva. O Miglovaros-Miliauskio eilėraščio Lietuva turinys nemaža yra gavęs iš to lenkiško himno.

J. Lorentoįvicz Polska piešn. niepodlega 1917; M. Biržiška Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos 1920; Vacl. Biržiška Nežinomi senieji lietuviški tekstai 1931.

Božerianov Aleksandr (18,24—1903) nuo 1862 rusų kariuomenės pulkininkas, padėjęs malšinti 1863—1864 Lietuvos sukilimą ir kaip Trakų, Kauno ir Panevėžio aps. karo viršininkas ir Ukmergės bei Panevėžio aps. kariuomenės vado padėjėjas, Muravjovo pavestas, vykdęs areštus, deportacijas ir sukilėlių korimą ir šaudymą. Iš kariuomenės pasitraukęs, gyveno ties Vilniumi.

Božinov Aleksandr (g. 1878) pasižymėjęs karikatūristas ir natūra morte piešėjas, bulgarų tapytojas.

Božnica šen. slavų dievnamiai; čia liet. bažnyčia.

Br. cheminė santrumpa. Botanikoje prie augalų pavadinimo R. Browno ar A. Brauno pavardžių santrumpa. Zoologijoje prie gyvūnų pavadinimo Brehmo pavardės santrumpa.

Bra ant sienų kabinamos žvakidės kelioms žvakėms įstatyti.

Braaten Oskar (1881—1939) norvegų dramų ir romanų autorius. Išsp. Kring fabrik-ken 1910, Ungen 1911, Ulvehiet 19.19, Matilda 1920, Masken 1933, Fugleburet 1937.

Brabançonne H. Jennevalio parašytas tautinis belgų himnas, kuriam gaidą sukūrė F. Campenhout. 1860 C. Rogier pakeitė B. tekstą.

Brabançons kilęs iš 1135 į Prancūziją iš Brabanto atvykusių algininkų, virtusių samdomaisiais plėšikais. XII-XIII a. Prancūzijos plėšikų gaujų vadas.

Brabant tirščiausiai gyvenama (560 gyv. 1 km.2) Belgijos sritis. 3283 km2, 1.830.000

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai