Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/198

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


doje daugiausia ¡nudirbo Monge’s mokiniai Lacroix, Hochette, Dupin, Oliver.

T. J, Obenrauch Geschichte der darstellenden und projectiven Geometrie 1897.

Brakas 1) Adomas (1886 IV 6 Klaipėdos aps. Jonkaičių k. — 1952 II 2 Sibire) dailininkas, visuomenės veikėjas, vienas iš M. Lietuvos lietuvių kultūrinio bei organizacinio gyvenimo vadų. Mokėsi Tilžės gimnazijoje ir Paryžiaus meno akademijoje. 1906 su kitais buvo vienas iš M. Lietuvos jaunimo draugijos Santaros steigėjų dr po I pas. karo kelerius metus jos pirmininku. Klaipėdoje įsikūręs, įst. liet. giedotojų Aido draugiją. 1922 kartu su J. Stiklioriumi ir kt. įst. Aukuro dr-ją tautos kultūrai kelti ir muzikos mokyklą. I pas. kare vokiečių mobilizuotas, dalyvavo armijos lauko felčeriu rytų ir Balkanų frontuose. Grįžęs iš karo, tuojau pradėjo kelti1 reikalą M. Lietuvai su Neprikl. Lietuvos respublika susijungti. Klaipėdos krašto prancūzų okupacijos metu kurį tarpą buvo Prūsų Lietuvių Susivienijimo Tautos Tarybos pirmininkas. 1922 dalyvavo Paryžiuje ambasadorių konferencijoje, kur rūpinosi Klaipėdos kraštą prijungti prie Nepriklausomosios Lietuvos. Vėliau buvo ūkinių draugijų—Ryto, Laimos, Tautinio Lietuvių Banko — steigėjuose. Iliustravo daug knygų. Visų pirma piešė vinjetes 1909 TMD išleistiems V. Kudirkos raštams, daugeliui Vydūno raštų (pradedant 1909 Lietuvos Varpeliais). Nemaža sukūrė ir didesnių grafikos bei tapybos darbų, surežisavo ir pastatė per 100 scenos veikalų. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas, 1923 su Kairiu išleido Skaitymo ir rašymo knygelę. 1939 išsikėlė į Kauną ir buvo gimnazijos mokytoju. 1941 bolševikų buvo išvežtas į Sibirą, kur nukankintas po 10 metų mirė.

2) Martynas (g. 1907 X 30 Klaipėdos aps. Jonkaičiuose) teisininkas, M. Lietuvos visuomenininkas. 1927 baigęs Klaipėdos Luizos gimnaziją, studijavo teisę Berlyno, Koelno ir Kielio universitetuose. 1934—1937 praktikavosi Klaipėdos Krašto teismuose. 1938 Klaipėdos Teismo teisėjas, 1939 Klaipėdos gubernatūros teisių patarėjas. 1939 —1940 Klaipėdos uosto bendrovės direktorius. Nuo 1934 ligi 1944 dėstė teisę Prekybos Institute Klaipėdoje ir Šiauliuose. 1941—1942 Šiaulių Apygardos Teismo prokuroro padėjėjas, 1942 —1944 advokatas Šiauliuose. Maskoliams Lietuvą okupuojant, pasitraukė į Daniją, kur aktyviai dalyvavo tremtinių organizacijoje ir 1949 —1950 buvo Danijos Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas. 1951—1952 Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vykdomosios tarybos narys. 1952 M. Lietuvos Tarybos vicepirmininkas. 1952 išvyko į JAV. Nuo 1954 I 1 Lietuvos Laisvės Komiteto narys New Yorke.

Brakonierius slapukas medžiotojas, me-džiojąs nesilaikydamas medžioklės įstatymų — draudžiamu laiku, neleistinais medžioti būdais ar draudžiamomis priemonėmis. B. bus kiekvienas asmuo, naikinąs gyvūnus draudžiamuoju metu. Pirmutiniai medžioklės suvaržymai Europoje atsirado feodalizmo metu, kai didikai pasisavino didžiausius žemės plotus, kur medžioklė liko išimtinė siuzereno privilegija. XIV ir XV a. už nusikaltimus medžioklės nuostatams buvo nustatytos didelės bausmės — kalėjimas, plakimas rykštėmis ir net trėmimas iš gyvenamosios provincijos.

Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos įstatymai B. atžvilgiu buvo kiek švelnesni. Už savavališką medžiojimą svetimuose miškuose Lietuvos Statutas nustatydavo piniginę bausmę, kurią reikėjo sumokėti ir už nukautą gyvį. Taip pat Lietuvos Statutas numatė ir medžiojamųjų gyvių apsaugo, pinigines bausmes nustatydamas už lapiu-kų iš urvų iškasimą, už sakalų ir gulbių lizdų ardymą. Ypač bebrai buvo globojami: ties bebravietėmis būdavo draudžiama šienauti, malkų rinkti. Už bebrų išvijimą į kitą rajoną ir už jų nukovimą buvo nustatomos piniginės bausmės.

Kiek brakonieriavimas XVII a. buvo paplitęs, matyti kad ir iš išspausdinto 1639 IV 22 Vladislovo IV lietuviško įsakymo, kur pranešama apie Brandenburgo mar-grafo Jurgio Vilhelmo nusiskundimą, kad daug „Strieltziu arba Szauditoju” brakonieriauja Prūsijos miškuose, o gaudomi pabėga Lietuvon. Vladislovas IV tokius B., jei jie yra kilę iš Prūsijos, leidžia gaudyti ir nugabenti bausti į Prūsiją, o jei kilę iš Lietuvos, juos į Varšuvą, Lenkiją, bausmės gabenti.

A. Brakas

M. Brakas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai