Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/213

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


leido Vierteljahresschrift für Volkswirtschaft und Kulturgeschichte.

9) Karl Ferdinand (1850—1918) vokiečių fizikas, daugiausia dirbęs elektros srityje. Sukonstruktavo jo vardu vadinamą elektromotorą didelėms įtampoms matuoti ii' katodo spinduliams tirti, — vad. Brauno vamzdelį. Už didelius darbus bevielio telegrafo srityje 1909 gavo Nobelio fizikos premiją (kartu su M arconiu).

10) Lily (1865— 1916) vokiečiu rašytoja Griežta kovotoja dėl moterų teisių, socialdemokrate, Heinricho (6) B. žmona. Išsp. Aus Goethes Freundeskreisen 1892, Im Schatten der Titanen 1908 (romanas), Die Frauenfrage 1901, Die Politik und die Frauen (R. Augio lietuviško vertimo Moterys ir politika 1908), Memoiren ęiner So- zialistin 1909— 1911, Die Liebesbriefe der Marquise 1912 (romanas).

11) Otto (g. 1872 Karaliaučiuje) vokiečių politikas. Pradžioje spaustuvės darbininkas, paskiau socialdemokratų laikraščių redaktorius, 1919 vokiečių tautos susbrinkimo, paskiau ir reichstago narys, 1920 — 1932 Prūsijos ministeris pirmininkas. Nacionalsocialistams įsigalėjus, emigravo į Šveicariją. Išsp. Von Weimer zu Hitler -’ 1949.

12) Wernher (g. 1912) vokietis, raketų specialistas. Jo išrastoji raketa A4, 1944—1945 kaip V2 buvo vartojama Anglijai bombarduoti. Nuo 1952 gyvena JAV.

Braunau Augštutinės Austrijos miestas Inno upės dešiniajame krante; 14.300 gyventojų (1953).

Braune Theodor Wilhelm (1850— 1926) germanistas, Giesseno ir Heidelbergo universitetų profesorius. Išsp. Gotische Grammatik H1939, Althochdeutsche Grammatik 51936, Althochdeutsche Lesebuch 101944.

Brauner Bohuslav (1855— 1935) čekų chemikas, Prahos universiteto profesorius. Pasižymėjęs darbais apie retuosius elementus (berilį, cerį ir kt.) ir apie elementų periodinį grupavimą.

Brauningas išradėjo J. M. Browningo (1855—1926) vardu pavadintas automatinis ginklas, pirmą kartą JAV armijoje imtas vartoti 1918.

Braunitas arba marcelinas, kietoji mangano rūda, MnaOy, dažnai su SiO-į ir BaO priemaišomis. Spalva rudai juoda, kietumas 6—6,5, lyginamasis svoris 4,7. Randamas Vokietijoje (Harco kalnuose ir Tiuringijoje), Italijoje, Švedijoje.

Brauno vamzdelis jo išradėjo K.F. Brauno vardu pavadintas vamzdis katodiniams ir anodiniams spinduliams tirti. B. V . parodoma, kad anodiniai ir katodiniai spinduliai neturi šviesos spindulių savybių, o yra elektriškos prigimties. Juo nustatoma, kad katodiniai spinduliai yra dideliu greičiu lekiančios neigiamosios elektros dalelės-elektronai, o anodiniai spinduliai yra teigiamosios elektros prikrautos medžiagos dalelės- jonai.

Brauns Heinrich (1868—1939) vokiečių politikas ir ekonomistas, katalikų kunigas. 1919 Weimaro tautos susirinkime centro atstovas, 1920 reichstago narys, 1920— 1928 darbo ministeris. Išsp. Übergang von der Handweberei zum Fabrikbetrieb 1906, Die christlichen Gewerkschaften 1908, Wirtschaftskrisis und Sozialpolitik 1924.

Braunsberg ž. Brunsberga.

Braunschweig 1) Vokietijos buv. šalis nuo 1946 žemutinės Saksonijos apygarda. Henriko Liūto tėvūnija, 1235 hercogija.

2) B. apygardos administracinis centras; 233.500 gyventojų (1953). Senamiestis su viduramžių statyba buvo iš įdomiausiųjų Vokietijoje, bet 1944 X 14 oriniu puolimu visiškai sunaikintas. Evangelikų akademi- ja, augštosios pedagogikos ir muzikos mokyklos, teatras; XII a. katedra. Foto aparatų (Voigtlander), mašinų, pianinų, motociklų, autobusų, linų verpimo ir kt. pramonė.

Braunschweigo lietuviai. Po II pas. karo B. apylinkėje susirado kokie du šimtai lietuvių. Jie drauge su kitų tautų tremtiniais buvo įkurdinti Rozaly kareivinėse. Ten įsisteigė pradžios mokykla. B. lietuvių komiteto pirmininkas J. Mikuckis išrūpino patalpas gimnazijos mokiniams bei mokytojams, ir 1945 X 4 pradėjo veikti Maironio vardo gimnazija. Ligi 1946 VI išleido pirmąją laidą (9 abiturientai), 1946 gimnazija išsikėlė netoli B. į Watenstedtą. Gimnazijoje veikė skautų tuntas, mokinių choras, kuriam vadovavo smuikininkas V. Mažalskis: tautiniams šokiams vadovavo L. Žiliūtė-Senkevičienė. Lietuviai dalyvavo tautų festivaliuose bei rengiamose parodose. Turėjo įsirengę koplytėlę. Kapeliono pareigas ėjo kun. A. Kardauskas. Vyr. Tri-

Braunschweig

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai