Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/217

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


joje vedėjas, fotokorespondentas. 1947 — 1951 gyveno Anglijoje ir buvo Bradfordo Lietuvių Sąjungos pirmininkas ir Britanijos Lietuvio, Išeivių D raugo bendradarbis. JAV dalyvauja Vyčių organizacijos bei Lietuvių Ramovės veikloje ir bendradarbiauja katalikiškoje spaudoje (Darbininke, Drauge, Tėviškės žiburiuose, Garse).

2) Bernardas (g. 1907 II 2 Biržų aps. Pumpėnų vi. Stebeikėlių k.) poetas, kritikas, vaikų literatūros rašytojas. Prieš I pas. karą su tėvais gyveno nuo 1908 JAV, o 1914 pradžioje grįžo Lietuvon. Tėvą į karą mobilizavus, su motina nusikėlė į Pasvalio vi. Žadeikių dvarą. P radžios mokyklą lankė Žadeikiuose ir Pasvalyje. 1921 — 1929 išėjo Biržų gimnaziją, o 1929— 1934 studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą VDU hum. mokslų fakultete Kaune. Universitetą baigęs, dėstė lietuvių kalbą įvairiuose kursuose ir m okyklose, nuo 1937 dirbo Sakalo knygų leidykloje ir nuo 1940 vedė Maironio vardo literatūros muzėjų. 1944 pasitraukė į Vakarus ir veikė tremties lietuvių kultūriniame gyvenime Ravensburge. 1949 atvyko į JAV. Gyvena Bostone, dirbdamas Lietuvių Enciklopedijos visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi.

B. pirmąjį eilėraštį išspausdino 1924 jau nimo Pavasario laikraštyje. Pirmąjį eilėraščių rinkinį — Baltosios dienos — išleido 1926, dar gimnazijoje būdamas. Antrą poezijos knygelę — poemą Verkiantį vergą — išleido 1928. Tais pat metais, aštuntosios klasės mokinys, dalyvavo jaunųjų poetų antologijoje Pirmas Dešimtmetis. Universitete jis veikė akademiniuose stud. būreliuose: stud. ateitininkų Šatrijos draugijoje ir stud. humanitarų draugijos literatūros sekcijoje, kuriai 1931 vadovavo ir 1933 redagavo studentų laikraštį Lietuvos Studentas. Tuo pačiu metu dalyvavo Kaune ir provincijoje ruoštuose literatūros vakaruose. R edagavo Ateities Spindulius 1932-1940, P ra dalges 1934 — 1935, Dienovidį 1938 — 1939, tremtyje vaikų laikraštį Eglutę 1949—1950. 1942 suredagavo Literatūros Metraštį, 1947 Lietuvių rašytojų metraštį Tremties Metai.

Poeto vardą įgijo, 1931 išleidęs eilėraščių rinkinį Amžinas žydas. Po to ėjo vis stiprėja poezijų rinkiniai: Krintančios žvaigždės 1933, ženklai ir stebuklai 1936 (Sakalo leidyklos premija), Kunigaikščių miestas 1939 (-1940, valstybinė premija), šaukiu B. Brazdžionis aš tautą 1941, Iš sudužusio laivo 1943 (slaptai išleista vokiečių okupacijos metu), Per pasaulį keliauja žmogus, rinktinė poezijos knyga 1943 (31949), Viešpaties žingsniai 1944 (slaptai), 'Svetimi kalnai 1945 (švietimo valdybos premija), šiaurės pašvaistė 1947, Didžioji kryžkelė 1953 (Lietuvių Rašytojų Draugijos premija).

Vytės Nemunėlio slapyvardžiu B. yra paskelbęs šias vaikams skirtas knygeles: Mažųjų pasaulis 1931, Drugeliai 1934, Kiškio kopūstai 1936 (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimo literatūros premija), Algirdukas pupuliukas ir Kazytė, jo sesytė 1936, Laiško kelionė Argentinon 1938, Vy rai ir pipirai 1938, Purienos 1939, Meškiukas Rudnosiukas 1939 (21951), Dėdė Rudenėlis 1941, Gintaro kregždutė 1943, M okykla miške 1943, Pavasario upeliai 1944, K alėdų Senelis 1944, Tėvų nameliai 1945 (-1947), M ažoji abėcėlė 1946, Pietų vėjelis 1951, Lietuvai tėvynei 1952, Po tėvynės dangum 1952.

Jono Brazaičio slapyvardžiu yra spausdinęs kritikos straipsnių židinyje, N aujojoje Romuvoje, Vaire, XX Amžiuje, Aiduose, Gabijoje.

B. poezija yra originali ir individuali. Tai ištisai savas talentas, atsirėmęs į lietuviškas tradicijas. B. jieškojo įkvėpimo šaltinių ir formų rašytinėje liturginėje literatūroje, kur laiko būvyje susidarė savos poezijos reiškimo formos ir dvasia. Tai jam darė sąlygas būti ir grynai tautišku, ir drauge visuotinai žmogišku poetu. Jo poezijoje visai nežymu slaviškos įtakos. B. auklėjosi vokiečių romantikais ir naujaisiais autoriais. B. jaunas jau susipažino su Europos tuometinėmis literatūrinėmis srovėmis. Iš lietuvių poetų jį veikęs Putinas, bet betarpiškos įtakos B. nėra, nes jo individualybė buvo savui sava.

B. poezijos būdingiausieji bruožai — gaivališkumas ir kontrastiškumas, pasižymįs aštriais dramatiškais konfliktais. Jo poezija blaškosi nuo romantiškojo svajingumo ligi realizmo, nuo švelnių lyriškųjų plonybių ligi grotesko, nuo švelnios maldos ligi rūstaus grūmojimo. Ir jo poezijos forma atrodo archaiška, betgi jo poezija yra moderniška ir aktuali.

Visą laiką B. drauge puoselėjo tris motyvus — visuomeninį (lietuvišką ir bendrai žmogišką), asmeninį ir gamtos. Visur jis yra elegiškas ir giedras. Patriotikoje B. stovi greta didžiųjų mūsų poetų. Asmeniškuose ir gamtos motyvuose jis pasiekia universaliosios poezijos subtilumą ir gelmę. B. vaikų literatūros pavyzdžiai dažnai pakyla augščiau specialiosios literatūros lygio. B. yra daug išvertęs ir pasaulinės poezijos pavyzdžių.

J. Grinius B. B. poezija — Aidai 1949 N. 26.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai