Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/218

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


3) Jonas (g. 1914 XII 1 Panevėžio aps. Subačiaus vi. žiaunių k.) . Baigė Pasvalio augšt. komercijos mokyklą, Lietuvos karo mokyklą ir 3 metus studijavo chemiją Bonos universitete. Bendradarbiavo Karyje, Mūsų žinyne, JAV Drauge. Dalyvauja JAV Balfo bei Lietuvių Sąjungos Ramovės veikloje, Biržėnų klube.

Brazdžiūnas Povilas (g. 1897 IV 18 Biržų aps. Vabalninko vi. žiežm ariškių vs.) fizikas. 1915 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1916— 1919 mokytojas pradžios mokyklose ir Biržų Saulės gimnazijoje. 1919 — 1922 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 1925 baigė Lietuvos Universiteto matematikos gamtos fakultetą. 1926 — 1927 studijavo Zūricho politechnikos institute, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1929 dirbo Potsdamo magnetinėje laboratorijoje, 1930 dalyvavo Baltijos jūros magnetiniuose matavimuose. Nuo 1922 X 1 LU jaun. laborantas, 1925 IX 15 vyr. laborantas, 1926 II 10 jaun. asistentas fizikos katedroje, 1928 X I 13 vyr. asistentas, 1933 II fizikos katedros priv. docentas, paskiau profesorius. Savo specialybės srityje bendradarbiavo Kosme, Liet. Enciklopedijoje, Kultūroje.

Brazdžius 1) Pranas (g. 1895 XII 5 Biržų aps. Subačiaus vi. Lopinių dv.) keramikas. Mokėsi Panevėžyje. 1912 stojo į meno keramikos mokyklą Mirgorode, Ukrainoje, ir ją baigė 1915. 1918 grįžo Lietuvon. Nuo 1919 mokytojavo S. Kalvarijoje Marijampolėje, Viekšniuose. Viekšniuose prie m okyklos įtaisė specialią keramikos dirbtuvę. Vėliau komandiruotas į Čekoslovakiją keramikos meno specializuotis. Grįžęs buvo mokytojas Mažeikių gimnazijoje, paskiau buvo paskirtas įst. Meno Mokyklos keramikos studijos vedėju. B. siejo taikomąją skulptūrą su keramika.

2) Vytautas (g. 1897 VI 25 Biržų aps. Subačiaus vi. Lopinių dv.) ,menininkas keramikas, Prano brolis. 19.16 baigė 4 kl. Voronežo mokyklą. 1916—1917 mokėsi Petrapilio hidrotechnikos mokykloje. Po to mobilizuotas Rusijoje. Ligi 1922 mokėsi Petrapilio karo inžinerijos mokykloje. 1922 grįžęs Lietuvon, stojo į Meno Mokyklą ir ją baigė 1926. 1927— 1928 studijavo keramiką Čekoslovakijoje. 1929 kartu su K. škleriu- mi suruošė savo keramikos darbų parodą Kaune, 1932 Alytuje, 1934 Marijampolėje. Nuo 1929 mokytojaudamas Alytaus gimnazijoje, buvo Alytaus muzėjaus steigėjuose. Meno reikalais bendradarbiavo Versle, Lietuvos Aide.

Brazilija Republica dos Estados Unidos do Brazil, didžiausioji, turtingiausioji P. Amerikos valstybė. Ji savo ploto didele dalimi atogrąžos kraštas: pusiaujis kerta B. š. dalį, Amazonės deltą. B. rytuose plaudama Atlantą, o vakaruose siekia Andų kalnyną. B. plotas yra veik pusė viso P. Amerikos žemyno: 8.511.000 km2.

Paviršius. B. krantai krašto šiaurės dalyje (iki Amazonės deltos) yra mažai išraižyti, žemi, neturį gerų uostų. Nuo Be- lemo (Para) uosto iki Bahia kranto liniją palydi koralų rifai, darą natūralią apsaugą Recife (Pernambuco) uostui. Toliau į pietus krantai statūs, yra gerų, natūralių uostų (Bahia, Rio de Janeiro). Pati pietinė B. pajūrio dalis susiformavo kranto liniją šiltosios Brazilijos srovės įtakoje. Ji čia susitinka su šaltąja Falklando srove, nukreipia jos vandenis prie kranto, kur Rio de la Platos atnešamos sąnašos nugula jūroje ilgomis, siauromis juostomis, sudarančiomis lagūnas ir kopas. B. paviršius skirstomas į 4 skirtingus regionus, kurių būdingiausias šiaurėje esanti žemuma ir Brazilos plokštakalnė. Kitus du regionus daro plokštakalnės kalnynai ir siaurasis pajūrio ruožas. B. žemuma yra didžioji Amazonės baseino dalis. Amazonės ir jos intakų nešamos nuosėdos suformavo žymią dalį šios žemumos paviršiaus. Jos nuolydis į jūrą mažas: prie Amazonės augštupy- je Iąuitos upės vandens lygis yra 95 m nuo j. 1., prie Rio Negro žiočių (žemumos centre) upės vandens lygis 26 m nuo j. 1. Atogrąžos lietų metu visos upės labai patvinsta, užlieja didelius plotus, ir todėl paupiuose esama didelių pelkių. B. plokštakalnė yra banguota, o jos rytinė dalis kalnuota. Plokštakalnės centrinės dalies vid. pakilimas nuo j. 1. svyruoja tarp 300—900 m (1000—3000 pėdų). Visos žymesnės kalnų grandys būdingos tuo, kad jų išsitiesimo kryptis veda iš pietų į šiaurę. Pajūrio kalnų grandys yra svarbiausios, bet jos nedaro vientiso kalnyno. Centrinę dalį daro Serra do Mar ir Serra da Mantiąueira kalP. Brazdžiūnas

Pr. Brazdžius: Vaza

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai