Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/22

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Birželių miškas, kitaip dar vadinamas Antanavičienės mišku, Panevėžio aps. Pampėnų vi., 51 ha. Auga mišrūs lapuočiai su spygliuočiais.

Biržėnų Klubas Chicagoje įst. 1950 IV 15 K. Mačiuko-Maeke, P. Variakojo ir P. Bružo iniciatyva. 'Nuo pat pradžios pirmininkauja J. Jokūbonis. Narių 95. Tikslas — remti Lietuvos laisvinimą ir kultūrinę veiklą. Suaukoti pinigai išleisti K. Binkio poezijos Lyrika knygai, surengtas šio poeto 1952 minėjimas, užsakytas Lietuvių Enciklopedijos 1 komplektas Biržų gimnazijai.

Biržiečių Balsas Biržuose 1925— 1926 leis tas krikščionių demokratų savaitraštis. Buvo išleista apie 10 numerių. Redagavo Jonas Mulokas.

Biržies kalnas, Šiaulių aps. Šaukėnų vi. Spakainasčio dvarelio lauke, Ventos kair. krante, piliakalnis. Tą vietą valdė dvarininkas Gružauskas, ir todėl Romuvos (Ramovės) vardą sulenkino. Apie B. K. kalba, kad senovėje ant jo buvusi šventoji vieta. Jis buvo apaugęs krūmais, bet dabar daug iškirsta, žmonės pasakoja: „Ruskiai norėję nupirkti kalną ir jį nukasti, bet jo savininkui Gružauskui naktį prisisapnavę, kad, jei parduosiąs, žemėn įsmegsiąs su visu dvaru” . Tuo būdu piliakalnis ir liko nepaliestas.

Biržys Petras (g. 1896 VIII 22 Utenos aps. Anykščių vi. Liudiškhj k.) 1917 baigė komercinę mokyklą Maskvoje. Grįžęs Lietuvon, stojo kariuomenėn ir 1919 baigė Karo Mokyklos II laidą. M okytojavo pradžios ir vidurinėse mokyklose. 1924— 1927 studijavo Lietuvos universitete literatūrą ir teologiją. Akiro ir kt. slapyvardžiais 1917 ėmė dalyvauti literatūroje. Išsp. eilėraščių rinkinį Sielos sparnai 1919, Karo metu 1923. Toliau daugiausia dirbo, rinkdamas medžiagą Lietuvos vietovių istorijai ir išsp,: Vyžuonos 1927, Anykščiai .1928, Taujėnai 1928, Alytaus aps. 1931, Biržų aps. 1932, Kėdainių aps. 1934, Marijampolės aps. 1937, Mažeikių aps. 1937 ir dar — karininkas Antanas Juozapavičius (biografija) 1923, Karo muzėjus 1930, Kaimo vestuvės 1930. Pupų Dėdės slapyvardžiu išsp. Radio bangos iš Pupų Dėdės pastogės 1938 (21940).

Biržiška (vietinių šilališkių žmonių taria ma Biržiškis) žemaičių bajorų šeima nuo XVI a. Karšuvos vi., paskiau Šilalės vi., Tauragės apskrityje. Anksčiau turėjo Sudimantų pavardę, bet 1642 Jurgis Baltramiejaus sūnus Sudimantas, rašydamas testamentą, nuo savo valdomų Biržulaukių pasirašė B. (su -o galūne), ir nuo to laiko B. tos „Biržiško” pavardės laikėsi, tiktai tiek, kad XX a. ją sulietuvino: vieni-Biržiška, o kiti — Biržiškis. Neiškildami iš masės tokių pat bajorėlių, jie XVIII a. aktyviai dalyvavo politiniame Žemaitijos gyvenime. Vienas iš jų 1706—1709 palaikė Leščinskį, o šiam pabėgus, buvo paskelbtas banitu, ir turėjo emigruoti. Apie 1774 Jonas B. buvo vienas vadovų vakarinėje Žemaitijoje kovoje su įtakingais, stambiais dvarininkais Pilsudskiais iš Pilsūdžių (Upynos) Kaltinėnų vi. Motiejus B. (miręs apie 1818) kartu su Dionizu Poška ir kitais 1792 III 16 pasirašė (kaip neraštingas trimis kryžiukais) Raseiniuose gegužės 3-ios konstituciją.

1) Leonardas (1809—1902 Pailgotyje, Šilalės vi.) Bonaventūros sūnus. Mokėsi su L. Ivinskiu Kolainių gimnazijoje, iš kurios 1831 išėjo į sukilėlius, bet, sukilimui remti atvykusiai lenkų kariuomenei nieko nenuveikus ir į Prūsus pasitraukus, drauge su kitais sukilėliais žemaičiais liko savo krašte ir keletą metų slėpėsi savo dvarelio miške, kol jo sukilime dalyvavimo pėdsakai išnyko. Po to kurį laiką vertėsi nuomomis, o apie 1860, išsimokėjęs skolas, grįžo į Šilalės vi. Pailgotį. Istorijos mėgėjas, žemaitis patriotas, tą patriotizmą įkvėpė savo vaikams ir vaikaičiams. Iš jo ir žmonos Anatolijos Skinderaitės (1823—1897) 4 sūnų du buvo gydytojai. Vyriausias Jonas (1851— apie 1920 Tobolske Sibire), aukso medaliu baigęs Šiaulių gimnaziją ir studijavęs mediciną Petrapilyje bei Maskvoje, tarnaudamas gydytoju Sibire, atitrūko nuo savo krašto. Iš jo 6 sūnų vyriausias, Konradas, būdamas Petrapilio universiteto studentu, buvo įtrauktas į lenkų socialistų PPS kovos organizaciją, dalyvavo J. Pilsudskio organizuojamuose traukinių puolimuose ir panašiuose žygiuose, suimtas Varšuvos karo teismo buvo nuteistas sunkiųjų darbų kalėjimu ir ištremtas į Sibirą, iš kur apie 1920 grįždamas mirė Rusijoje. Antras L. B. sūnus vaistininkas Juozas (1853—1923) ilgai dirbo vaistinėse Petrapilyje ir, tik tėvui visai pasenus, grįžo į Pailgotį ūkininkauti. šio sūnus Stanislovas, baigęs Voronežo gimnaziją ir Karaliaučiaus universitete agronomiją, buvo Tauragės aps. agronomu, paskiau ūkininkavo Pailgotyje, 1944 su visa šeima išvežtas Sibiran.

2) Antanas (1855 I 17/29 Tauragės aps. Vainuto vi. Lapkasių dv. — 1922 X 11 Viekšniuose) gydytojas. 1875 baigė Šiaulių gimnaziją, nuo V klasės pats iš pamokų išsilaikydamas. 1875—1880 išėjo Maskvos universitete medicinos fakultetą. Studijuodamas, susieidavo su V. Pietariu ir J. Basanavičiumi. Pastarajam rinko žemaitiškąsias dainas. Baigęs universitetą, siūlytas atsisakė likti universiteto profesūrai ruoštis ir apsigyveno Viekšniuose, iš kur tik I pas. karo metu apsirgęs 1915—1918 buvo Rusijon pasitraukęs. Jis pasižymėjo kaip akušerius, vidaus ir vaikų gydytojas, įgijęs „didžiojo daktaro” garsą, nuo Viekšnių prak-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai