Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/220

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


dar esama tik dviejų metų sezonų, žiemos ryškėja tik toliau j pietus, o už pietinio grįžračio jau aiškūs keturi metų laikai. Kritulių čia esama per visus metus nedideliais kiekio skirtumais.

Vandenys. Vandenų duoda tik upių sistema. Didžiausias krašto ir visos žemės baseinas yra Amazonė. Parana su Paraguay upe ir Sao Francisco turi sau atskirus baseinus, surenkančius rytinės, kalnuotosios B. dalies, vandenis. Upių vandeningumas per visus metus didelis, o lietmečiu dar žymiau pakyla. Amazonė ir Tocantins surenka vandenis iš daugiau nei 2/3 viso B. ploto. Didžiausias ir didingiausias B. krioklys yra Iguassu, Rio Iguassu upėje netoli jos intako ties Parana, prie Argentinos ir Brazilijos sienos. Tai yra ligi 275 atskirų krioklių junginys; kitas (Paulo Affonso) yra Sao Francisco upės žemupyje. B. ežerai nedideli, stovi didžiųjų upių paupiuose ir yra potvynių vandenų telkiniai.

Augalija yra įvairi ir atitinka skirtingas paviršiaus ir klimato sąlygas. Am azonės žemumoje ji yra vešli. Pelkėtuose, potvynių užliejamuose paupiuose auga mangrovų medžiai, mango, žemosios palmės, brazilmedis, storas samanų sluogsnis, gumos-kaučuko medis, bambukas, įvairiausios žolės. Derlingos sąnašos, drėgmė ir šilima ne tik didina augimą, bet ir puvimą. Todėl paviršius dengtas storu humo sluogs- niu, o augalija sunkiai praeinamos tankmės. Toliau nuo upių auga tikrasis atogrąžų lietų miškas. (Nuo Andų papėdės iki Amazonės žiočių žemuma pavirtusi kone vienalyte miško tankme. Auga įvairios palmių rūšys, kietmedžiai, spalvotieji medžiai, papartiniai medžiai ir žolės, lijanos ir kiti vijokliai. Augalai auga terasomis. Visa žemuma palanki ir kultūrinių augalų plantacijoms. Su jau seniai įvežtųjų vergų pagalba išaugo cukrinių nendrių, medvilnės, kakavos plantacijos. Vėliau prisijungė tabako auginimas. Dar auginami ir ananasai, bananai, apelsinai, vynuogės, alyvos medžiai, vandens melonai, ryžiai. Plokštakalnės augalija skirtinga: daugėja augalai, didėja stepių sritis, kaikur didžiųjų kaktų ir spygliuotųjų krūmynų laukai. Tik lietų sezonui prasidėjus, pilkai žalsva spalva virsta žydinčiu žalumu, stepės — sodrios žolės plotais. B. pietinėje dalyje plokštakalnių ir pajūrio miškai retėja: daugėja vidutinio klimato augalija, ganyklos.

Gyvūnija iš daugybės rūšių ir didelio kiekio, skirtinga pagal krašto augaliją ir šiaipjau gyvenimo sąlygas. Pats atogrą- žinis miškas negausios gyvūnijos. Paupiai gausesni, ypač vandens faunos. Tad Amazonės žemumoje sutiksi ne tik beždžionių, papūgų, margaspalvių kolibrų, genių, drugių, bet ir moskitų, gyvačių, smauglių su tos veislės boa, anakonda. Upėse šalia pavojingųjų piranijų yra tūkstančiai žuvies rūšių, vėžlių, aligatorių. Plokštakalnės ir augštumų sritys žymios kitokia fauna: elniais, stručiais, jaguarais, pumomis, gyvatėmis (barškuolė, jararaca), skruzdėmis, skruzdėdromis, tapirais, laukinėmis kiaulėmis, įvairiais vandens, miškų ir kalnų paukščiais, gyvenančiais stepėse ar paupių miškuose, kainuose.

žemės ūkis. B. ilgai rėmėsi tiktai plantacijomis, nebuvo valstybės tvarkomas. Visuotinė ūkinė krizė padarė žymių pakeitimų. Smarkiai imta žiūrėti smulkiųjų ūkių ir gyvulininkystės. Cukrinių nendrių plantacijos yra atogrąžos srityse. Cukrinių nendrių plantacijų centras ir išvežimo uostas yra Recife. Medvilnės plantacijos buvo skaudžiai paliestos ūkinės krizės. Plantacijų centras yra Ceara. Kavos ir tabako svarbiausios sritys yra aplink Bailia (Sao Saivador). Kavos plantacijos kraštui duoda didžiausių pajamų. ¡Nors po išgyventosios krizės eksportas ir sumažėjo, B. vis dar patenkina daugiau nei pusę pasaulinės rinkos paklausos. Metinis derlius apie 15.000.000 maišų. Kavos plantacijos yra srityse, kur esama geležingo raudonojo molžemio. Santos ir Rio de Janeiro yra svarbiausieji kavos eksporto uostai, o jų apylinkės plantacijų centru, žemės ūkiui B. tesunaudoja apie 2% viso savo ploto. Iš to kavos plantacijoms tenka ligi 3.500.000 ha, cukrinių nendrių — 500.000 ha, medvilnės— 2.600.000 ha, tabako — 108.000 ha, kakavos — 136.000 ha, kukurūzų—4.352.000 ha,ryžių— 1.000.000 ha. Be to, žemės ūkis dar duoda pupų, saldžiųjų bulvių, vaisių, paragvaiškos arbatos—mate, kaučuko žaliavos, maniokos. Kaučuko žaliavos eksportiniu uostu tapo Belem (Para), o auga šis medis Manaos ir Paros srityse. Kitas krašto pajamų šaltinis yra vaškas karnauba, palmių plaušai, vanilė, ricinos medžio žievės, paros riešutų, vaistažolių ir kaikurių prieskonių rinkimas ir eksportas. Apie 63% viso B. ploto yra miškai (5.320.000 km2). Kasmet išgabenama ligi 260.000 t spalvotų medžių: pa-

Kavos plantacijos Brazilijoje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai