Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/227

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


rioje teiksis lietuvių kultūriniai parengimai. Seserų Pranciškiečių vienuolynui ir mokykloms vadovauja Sesuo Marija Julija.

Antroji savo amžiumi ir narių skaičiumi yra Lietuvių Sąjunga Brazilijoje. Įkurta 1931 XI 3, o jos tikslas — globoti ir remti S. Paulo mieste veikiančias lietuvių mokyklas ir derinti visuomeninę kultūrinę kolonijos veiklą. Sąjunga apjungė kelias patriotinio pobūdžio draugijas. Turėjo chorą, scenos mėgėjų, sportininkų, biblioteką. Globojo arba išlaikė 4 (šiuo metu 3) lietuvių pradžios mokyklas S. Paulo mieste ir jo priemiesčiuose: Vysk. M. Valančiaus Bom Retire, Dr. V. Kudirkos Mokoje, Dr. J. Basanavičiaus Vila Anastacio ir D. L.K. Vytauto Vila Beloje. Dr. V. Kudirkos vardo pradžios mokykla, Įkurta 1929, yra pirmoji lietuvių mokykla visoje P. Amerikoje. Nutrūkus paramai iš Lietuvos (per DULR), LSB savo įstaigoms išlaikyti organizuoja parengimus, mokyklos rėmėjų būrelius ir pan. Sąjunga turi Moterų Sekciją su jų seklyčia, Lituanistikos kursus, rengia įvairius vakarus, minėjimus, ekskursijas. Narių skaičius neprašoksta šimto. Pirmiau jos pirmininkas buvo L. Gaigalas, paskiau A. Majus, dabar M. Dantas. Lietuvių Sąjunga Brazilijoje savo paskirtį atliko ypač kaip tarpininkė tarp Lietuvos įstaigų ir brazilų oficialiųjų administracinių bei teisinių įstaigų.

S. Paulo Lietuvių Savišalpos ir Kultūros Bendruomenė Lituania, kurios tikslą rodo jos vardas, persiorganizavo iš DP Savišalpos Kasos. Jos uždavinys — taip pat ir Lietuvos vadavimo akcija. Turi scenos mėgėjų būrelį, ir jau pasireiškė su kultūriniais rengimais. Narių yra keliasdešimt, o pirmininkas inž. Zen. Bačelis.

S. Paulyje 1950 įkurtas Lietuvių Menininkų Klubas, valdžios legalizuotas vardu: Clube de Intercambio Cultural Lituano-Brasileiro, kad jo nariais galėtų būti ir Brazilijos piliečiai. Burdamas menines bei intelektualines pajėgas, LM Klubas yra pasiryžęs sujungti visų sričių menininkus, ugdyti naujas menines pajėgas, ruošti savybės ir reprezentacinius koncertus, lietuvių dailės parodas, rengti ir populiarinti lietuvių literatūros vakarus. Paskirtį vykdydamas, Klubas jau yra rengęs koncertų, pasireiškė tautinių švenčių minėjimuose ir 1952 suorganizavo Pirmąją Lietuvių Dailės ir Liaudies Meno Parodą S. Paulo mieste. Paroda buvo lietuvių kultūros ir vieningumo triumfas. LM Klubui pirmininkauja J. Januškis.

S. Paulo mieste veikia ir Sporto Sąjunga Lituania, gyviau veikusi tarp 1929 ir 1940, Lietuvių skautų ir skaučių draugovės ir Tautos Fondas, sudarytas iš organizacijų atstovų.

Nedidelėje Rio de Janeiro lietuvių kolonijoje veikia Lietuvių Katalikų šv. Kazimiero Bendruomenė, persiorganizavusi iš Katalikų Komiteto. Pirmininkas Jonas Adomavičius. Ten taip pat gyvuoja Sąjunga Dainava, kurios narius daugiau sudaro vėliausiai atvykusieji. Pirmininkas Jonas Malaiška. Abi organizacijos vieningai rengia tautinius minėjimus, meno vakarus, nes nemaža narių priklauso vienai ir kitai. Dainava turi chorą. Per Radio Vera Cruz lietuviai turi savaitines tikybinio ir kultūrinio pobūdžio programas. Kolonijos kapelionas yra kun. J. Janilionis.

Lietuvių tautinis išsilaikymas Brazilijoje neturi šviesesnių perspektyvų. Kaip lietuviškos spaudos skaitytojai negausūs, taip lietuviškų organizacijų nariai vargu besudarytų 10% visų B. lietuvių. Ten gimę lietuvių vaikai nutausta vietinio nacionalizmo įtakoje. Jie mechaniškai atskiriami nuo tėvų draugijinio gyvenimo, pvz. kad ir tokiu faktu, jog B. piliečiai oficialiai net dalyvauti negali organizuotoje svetimšalių veikloje, nors ji būtų ir kultūrinio pobūdžio. Arba kitas įstatymas: ligi 10 metų amžiaus vaikai tegali būti mokomi tik vietine kalba, vistiek ar valdinėse, ar privačiose mokyklose. Masinės emigracijos ateivių karta, bekovodama dėl savo materia-lio būvio, dėl lietuviškosios kultūros apraiškų, o dažnai ir savitarpyje dėl visuomeninių ir asmeninių ambicijų, jau apilso ir supasyvėjo, kai jaunimas daugiausia suka i svetimą kelią.

Brazilijos Lietuvis laikraštis pradėjęs eiti Sao Paulo mieste 1927 VII 2. Sustojo 1927 XII 2.

Brazilijos rubinas ž. Topazas.

Brazilijos safyras ž. Turmalinas.

Brazilijos smaragdas ž. Turmalinas.

Brazilijos srovė Atlanto vandenyne, šiltosios Atlanto pietų dalies srovės šaka, kuri, atsimušdama į rytų B. ragą, suskyla dviem šakomis: viena tekanti prie Antilų, o kita palei P. Amerikos rytų krantus bėga į pietus, 35° p. pi. susiduria su šaltąja Antarkčio srove ir kartu su ja suka j rytus prie Afrikos krantų, kur jungiasi su šaltąja Bengvelos srove, bėga prie pusiaujo ir vėl virsta Atlanto šiltąja srove.

Brazilu literatūra. Brazilų kritiko Jose Verissimo žodžiais, „naujoji brazilų literatūra yra išraiška minties ir jausmo, kurie daugiau jau nebesusilieja su portugalų mintimi bei jausmu, ir jų įrankis kalba bendra abiem šalims, jau nebėra visiškai portugališka”. Trys rasės sudarančios brazilų tautą: portugalai, afrikiečiai (negrai) ir indėnai, — susiliedamos į vieną, davė pradžią mąstysenai, kurios išraiška yra B. literatūra. Ją galima skirstyti į tris laikotarpius: formavimosi, persitvarkymo (1750

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai