Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/229

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


žmogaus paskirties problemas, atvėrė plačių perspektyvų, šių dienų brazilų romane gyvenimas skleidžiasi su atogrąžų jėga, su nepaliestųjų girių ir didingų upių atpalaiduotu smarkumu. Graca Aranha (1868 — 1931) su savo Chanaanu, turėjusiu didelės jtakos visai Amerikai, prie aštrių dabarties filosofinių problemų prijungė lotynų tautų ateities problemą naujajame kontinente. Afranio Peiksoto (1876—1947) kėlė meilės komplikuotą problemą. Patys jauniausieji rašytojai atkreipė dėmesį į savo milžiniško krašto gilumas, į deimantų ir aukso jieško-tojus ar į ramiai betriūsiančius ūkininkus ir sukūrė naujus grožio pavyzdžius. Iš jų žymiausias José Lins do Rego (g. 1901), kuris dabartyje laikomas pirmuoju brazilų rašytoju. Kitas regioninis rašytojas, plačiai išgarsėjęs Amerikoje, Jorge Amado (g. 1912), daugiausia aprašinėja B. šiaurės negrų gyvenimą. Brico Verissimo (g. 1905), priešingai, miestelėnų rašytojas, narplioja šeimynines tragedijas ir herojų kovas su savo likimu.

Iš novelistų minėtini: Carlos Magalhaes de Azeredo, Alfonso Arinos, Gustavo Bar-roso Paulo Setubal, sukūręs spalvingų novelių iš kaimiečių bei miestiečių buities. Iš visų labiausiai iškyla Monteiro Lobato (1886), garsiojo Jeca Tatu autorius, kurio knygoje ryškiai atsispindi kaimo gyventojų psichologija ir papročai.

Andrade Muricy, José A Nova Literatūra Brasi-leira 1936; J. D. M. Ford A Tentative Bibliography of Brazilian Belles Lettres 1931; I. Goldberg Brazilian Literature 1922; O. O. Montenegro Romance Brasileiro 1938; José Verissimo Historia da Literatūra Brasileira 1929; Erico Verissimo Brazilian Literature 5 leid. 1945.

Bražinskas Juozas (g. 1891 III 19 Marijampolės aps. Liudvinavo vl. Šilavoto k.) teisininkas. Mokėsi Suvalkų gimnazijoje. 1928 pabaigė LU teisių fakultetą. Lietuvos teismuose darbą pradėjo nuo 1919 III 1: ligi 1920 VII 16 teismo tardytojas ir kurį laiką taikos teisėjas Alytuje, ligi 1920 IX apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėjas Kaune, ligi 1920 X 9 Vilniuje, 1920 XI—1922 VIII 22 Marijampolėje, po to ligi 1933 IX 15 apygardos teismo valstybės gynėjas Šiauliuose, ligi 1939 XI 1 Kauno apygardos teismo prokuroras, 1940 IX Vilniaus apygardos teismo prokuroras, ligi 1941 IV 1 Vilniaus apygardos teismo teisėjas. 1941 V — VI 22 Vilniaus degtukų ir popieriaus tresto juriskonsultas. 1941 VI 24 Vilniaus Lietuvių Komiteto įgaliotas, atgaivino Vilniaus mieste ir srityje visas teismines įstaigas ir ligi 1941 X ėjo Teisingumo žinybos valdytojo pareigas. 1941—1944 Kauno apygardos teismo pirmininkas. 1937—1939 Kauno augštesnio-sios policijos mokyklos baudžiamosios tei-senos lektorius. Lietuvoje, paskiau tremtyje ir JAV priklausė Teisininkų Draugijai. Paruošė ir išspausdino instrukciją administraciniams organams ir policijai kvotoms daryti ir byloms kelti. Baudžiamosios tei-senos klausimais rašė Teisėje ir Policijoje. Nuo 1944 tremtyje Vokietijoje, nuo 1949 JAV.

Brazys 1) Ignas (m. 1864 IX 29 Panevėžyje) būdamas eilinis 22 Kaukazo bataliono kareivis, išėjo į 1863 sukilimą. Patekęs rusams į nelaisvę, buvo sušaudytas Panevėžyje.

2) Kazys (g. 1871 Vilkaviškio aps. Keturvalakių vi. Mockabūdžio k. — 1920 VI 13 Brooklyne, N. Y.) vienas iš Vienybės Lietuvininkų leidėjų. Atvykęs iš Lietuvos į JAV, kurį laiką dirbo anglies kasyklose. Vėliau dirbo Vienybėj Lietuvininkų spaustuvės rinkėju. 1897 XII su J. Paukščiu, T. Paukščiu ir S. Paukščiu sudarė bendrovę Vienybei Lietuvininkų leisti. J. J. Paukščiui mirus, 1914—1920 buvo VL leidėju savininku. 1901 ‘SLA seimo atstovas. 1909 suorganizavo Brooklyne, N. Y. vyrų chorą.

3) Pranas (g. 1918 II 18 Marijampolės aps. ir vi. Balsupių k.) kunigas mario-nas. 1932 stojęs į Marionų kongregaciją, 1935 baigė Marionų gimnaziją Marijampolėje, 1937 Romoje Angelicum filosofijos fakultetą licenciato laipsnių, 1944 vokiečių universiteto Prahoje teologijos fakultetą, 1946 Romoje Angelicume gavo teologijos ir ten pat 1948 filosofijos doktoratą. 1937-1939 dėstė filosofiją ir psichologiją marionų filosofijos institute Kaune. 1939 redagavo šaltinį. 1940—1941 dėstė etiką marionų seminarijoje Varšuvoje. 1942 įšventintas kunigu Prahoje. 1946 marionų tarptautinės kolegijos Romoje studijų prefektas, 1947—1948 marionų noviciato Romoje vedėjas. 1948 išvyko į Argentiną. čia 1948 įsteigė ir ligi 1952 redagavo Laiką. Nuo 1949 Avellanedoje marionų noviciato vedėjas, nuo 1952 II ten pat marionų viršininkas ir Aušros Vartų parapijos klebonas, nuo 1953 XII Argentinoje dirbančiųjų lietuvių kunigų vyr. direktorius

J. Bražinskas

Kun. Pr. Brazys

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai