Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/240

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


XVIII a. B. mieste buvo 4 tikybų bažnyčių ir vienuolynų: katalikų, pravoslavų, uniotų ir žydų. Katalikų bažnyčia, sudeginta rusų kariuomenės 1794, atstatyta 1824 ir naujai pastatyta mūrinė ,1897. XVIII a. pabaigoje B. pradėjo smukti: 1794 beliko 2 bažnyčios, 68 gyv. namai. Pilis 1787 jau buvo išnykusi. 1792 Stanislovas Poniatovskis patvirtino B. savivaldybės teises ir davė naują ženklą su Apvaizdos simboliu. B. daug nukentėjo dėl karų ir revoliucijų. Kostiuškos sukilimo metu 1794 V 11 visa B. rusų kariuomenės sudeginta. 1795—1918 buvo rusų valdžioje, ligi 1808 tebebuvo aps. centru, vėliau Vidžių ir Zarasų aps. „neetatiniu” miesteliu tolimame užkampyje, be susisiekimo kelių, be įstaigų, be pramonės ir kitų gyvybės versmių. 1857 B. mieste buvo 60 .namų su 220 gyventojų; apie 1890 gyventojų padidėjo ligi 1160, iki 1914 ligi 2000. I pas. karo metu miestas vėl susmuko. 1920 VII 19 B. užėmė mūsų kariuomenės 9 pėst. pulko dalys. Lenkų valdžioje B. virto Breslaujos aps. centru. 1921 IX 30 čia buvo 218 gyv. trobesių ir 1587 gyventojai, daugiausia žydų (1130). Pro šiaurinę B. dalį 1915 nutiesta siaurojo geležinkelio linija iš Dūkšto į Drują; čia yra geležinkelio stotis. 1927—1933 melioracijos darbai pažemino Drivėtos ež. lygį. Ties B. paliko šlapia 200 m platumo juosta. Dėl artimų ežerų B. labai populiarus vandens sportas, ypač mėgiamas būrinės valtys.

O. Hedemann Historja povviatu brastavvskiego 1930; S. Kolupaila Breslaujos ežerai — Bangos 1932.

Breslaujos apskritis D. Lietuvos Kunigaikštijos administracinis vienetas šiaurinėje Rytų Lietuvos dalyje.

Sienos, šiaurėje B. A. siekė Šėlos Alūksto aps. ir Dauguvą, rytuose ir pietuose turėjo kaimynais Dysnos, Pastovių ir Švenčionių aps. XVIII a. B. A. buvo 11 valsčių: Tauragnų, Salako, Zarasų, Smalvų, Drūkšių, Vidžių, Breslaujos, Drujos, Ikaz-nės, Paguosčio ir Merų. Antrasis padalinimas 1793 atskyrė Rusijai rytinę B. A. dalį; likusi dalis Breslaujos vaivadijos vardu buvo sujungta su Švenčionių ir Ukmergės aps. Po trečiojo padalinimo 1795 vakarinė dalis buvo priskirta prie Vilniaus gub., rytinė prie Minsko gub. Dysnos aps. Keičiant gubernijų ribas, 1843 vakarinę ir šiaurinę B. A. dalį priskyrė prie Kauno gub., rytinę ir pietinę prie Vilniaus gub. Dysnos aps. B. A. centras ligi 1808 buvo Breslaujos mst. (po 1794 V 11 gaisro ligi 1801 laikinai Vidžiuose). 1808 centras perkeltas į Vidžius ir aps. pavadinta Vidžių aps.; išnyko B. A. vardas. Kai 1835 VIII 24 sudegė Vidžiai, aps. centras perkeltas į Zarasus, tada Novoaleksandrovsku surusintas. Ligi 1915 vakarinė dalis buvo vad. Novoaleksandrovsko aps. 1920 Maskvos sutartimi siena tarp Lietuvos ir Rusijos nustatyta per B. A. vidurį. Rusams teko rytinė pusė. Sienos linkmė buvo nuo Dysnos upės per pelkes prie Zalvos ež. ir upės, pro Drivėtos ež. rytinį galą ir Drujos upės vaga beveik ligi Dauguvos, kurios siena siekė ties šafranovo vs., Lietuvai priskirdama 1 km Dauguvos kranto. Lenkams Vilniaus kraštą užgrobus, senoji B. A. buvo padalinta tarp naujos B. A. iš 9 valsčių (Apsu, Breslaujos, Drūkšių, Dūkšto, Pliusių, Rimšės, Slabados, Smalvų ir Vidžių) ir Dysnos aps. dalies (8 valsčių: čereso, Drujos, Juodų, Le-vanpolės, Merų, 'N. Paguosčio, Perbra-dės ir Ugarių). 1925 iš B. A. atskirtas ir prie Švenčionių aps. prijungtas Dūkšto vi., o prijungti 8 Dysnos valsčiai. Tuo būdu su nežymiais skirtumais B. A. buvo atstatyta XVIII a. ribose. Tik vakarinė jos dalis buvo Nepriklausomojoje Lietuvoje.

Paviršius. Geologinių tyrinėjimų duomenimis, B. A. turi vidurinio devono (oldredo) pagrindą (smėliai ir margieji moliai), žemės paviršiaus reljefo formos-— ledynų kilmės. Visa šiaurinė aps. dalis — dugninė morena. Per aps. vidurį iš vakarų į rytus eina galinės morenos liekanos •— švelnių kontūrų kalnai, gausūs ežerai ir pelkės. Pietinė ir rytinė aps. dalis dengta aliuvinių sąnašų. Ežerai susidarė, daugiausia juos ledynų sustumtai medžiagai užtvenkiant. Kai kurių ežerų (Ugarių, Aba-lių, Pruto) pailginę forma rodo, kad jų lovį išgraužė ta linkme slinkęs ledynas. B. A. nėra ryškių augštumų. Iš jų augščiausios Ak-remavo kalnas į šiaurę riūo Ikaznės ir Pabradės, 206 m nuo j. 1. Matiešių kalnas, į pietryčius nuo Breslaujos, 201 m; Zabarnin-kų kalnas į pietus nuo Apsu mst., 184 m; Girčionių kalnas į rytus nuo Drūkšių ežero, 180 m. Didesnių ežerų paviršiaus altitudės: Snūdų ir Strusto 131,0 m pažeminti ligi 129,2 m), Drivėtos 131,6 m (pažemintas ligi 130,0 m), Drūkšių 140,4 m, Dysnų 145,5 m, Ugarių 130,3 m. žemiausia B. A. vieta — Dauguvos vandens lygis, žemiau Drujos ,mst., 99 m nuo j. 1.

Hidrografija. Visa B. A. priklauso Dauguvos baseinui. Iš šiaurės B. A. siekia Dauguvą. Pietinę sienos dalį daro didelis Dauguvos intakas Dysna, kuri teka į rytus, nuo Dysnykščio ež. ligi Pentų k. Vienos B. A. upės teka į Dauguvą, kitos į Dysną. Centrinė B. A. dails su Drivėtos Snūdų ir Strusto ežerais priklauso Drujos baseinui;

1792 Breslaujos apskrities antspaudas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai