Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/241

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Druja teka pro tuos ežerus šiaurės rytų linkmė ir įteka į Dauguvą ties Drujos mst. Iš kitos ežerų grupės (Inovo, Uklios, Važos, Lušos, Nobisto, Sčolno) teka Viata; tiesiog į Dauguvą teka dar Mera ir Voltą. Vakarinė ir pietinė B. A. dalys — Dysnos intakų baseinai, iš kurių stambiausias — Drūkšios upės baseinas su Drūkšių, Ričių, Smalvų, Visagino, Apvardų, žilmo, Alksno, Ilgių, Pruto, Ružo, Ugarių ežerais; kiti Dysnos intakai B. A. — Raukėta, Maruga, Janka. Hidrografinis B. A. tinklas yra gerokai pakeistas. Iš Drūkšių ežero padarytas perkasas ties Drūkšių mst. į Abalių ežerą. Tuo keliu nuteka daugiau vandens, kaip gamtos vaga — Drūkšelės upe; iš Abalių ežero teka Prarva (Praplėša), Drūkšelės kairysis intakas. 5 km žemiau susijungimo Mur-miškių perkasas vėl atitraukia beveik visą Drūkšelės upės debitą į Murmiškių įmonę. Toliau vanduo krinta į Ilgių ež. ir Ugarių ež., 1787 pertvertą užtvanka; pro pietų rytinį ežero galą ties Ustės k. teka Drūkšelė, sujungta su ežeru; augščiau Kazėnų mst. įteka į Dysną. 1927—1933 atlikti dideli Drujos upės reguliavimo darbai, kurie pažemino visų jos baseino ežerų lygį. Ežerų pažeminimas labai pakenkė krašto vaizdui: prie krantų pasiliko plačios dumblo ir balų juostos; dailūs ežerai nustojo savo grožio; krantai nutolo nuo gyv. vietovių; sumenkėjo žvejyba; mažesni ežerai (Cna) visai pranyko, virsdami neišbrendamomis balomis. Mineraliniai (sieros) vandenys žinomi 5 km nuo Vidžių mst. (2 versmės ir ežeras Smerdys).

Klimatas. B. A. vid. oro temperatūra + 5,3° C; atskirais mėnesiais: I:—6,5, II: — 6,4, III: — 2,6, IV: + 4,6, V: + 11,4, VI: + 16,0, VII: + 17,9, VIII: + 16,2, IX: + 1.1,8, X: + 6,0, XI: —0,3, XII: —5,0.

Gyventojai. B. A. didžiuma kaimų ir kitų vietovardžių tebėra lietuviški. Net patys lenkų tyrinėtojai (O. Hedemann) rado, kad iš 2440 aps. gyvenamųjų vietų bent 640 arba 26% skamba visai lietuviškai; atskirais valsčiais lietuviškų vietovardžių % rastas šis: Rimšės 56%, Smalvų 47%, Vidžių 46%, Apsu 42%, Drūkšių 35%, Breslaujos 29%, Ugarių 24%, Pliusų 23%, Slabados 21%, Juodų 15%, Levanpo-lės 12%, N. Paguosčio 11%, Drujos 9%, Merų 8%. Lietuviški ir ež. vardai: Nendra-vas, Savanorių, Birutės, Balaitis, Uklia, Lu-ša, Baltis, Ilgai ir kt. Ir kiti ežerėvardžiai, kad ir apslavintų lyčių, savo pagrindu baltiški. Levanpolės vi. Curylavo dvaro 1701 inventorius mini beveik pusę grynai lietuviškų ūkininkų pavardžių. Drujos ir Ikaz-nės savininkas Leonas Sapiega 1596 paskyrė lėšų Ikaznės bažnyčiai su sąlyga, kad klebonas ar vikaras mokėtų lietuvių kalbą, liaudies vartojamą. Per XVIII-XIX a. vietos gyventojus smarkiai praretino karai ir suirutės, šiek tiek atslinko gudų, o iš pietų per dvarus, bažnyčias ir įstaigas besiskverbianti lenkų kultūra daug lietuvių sugudino- Dabar rytinėje B. A. lietuvių nedaug beliko. Vakarinėje dalyje lietuvių daugumas siekia dar už Apsu miesto. Dar Rozwadowski 1901 ir M. Romeris 1905 lietuvių kalbos išsilaikymo ribą kėlė į rytus nuo Breslaujos miesto. 1857 Novoaleksand-rovsko aps., kurį buvo iš B. A. šiaurinės vakarinės dalies Zarasų ir Rokiškio aps., iš 129-858 gyventojų 112.394 buvo lietuviai (86,6%). 1893 iš 217 tūkstančių gyventojų 130 tūkstančių (60%) buvo lietuviai, 1897 tik 50% lietuvių. Lenkų atliktas 1921 IX 30 falsifikuotasis gyventojų surašymas B. A. rado iš 62.682 gyventojų 5361 lietuvį (8,6%) ir 43.610 lenkų (70%), — dirbtinai lietuvių nenaudai. Lietuvių daugiausia parodyta Rimšės (26,6%) ir Apsu (13,9%) valsčiuose. Pagal tikybą gyventojai suskirstyti taip: katalikų 77-910, pravoslavų 27.415, sentikių 13.201, evangelikų 46, izraelitų 6115, mahometonų 185. Didesni B. A. miesteliai ir kaimai: Druja, Brėslauja, Kazėnai, Apsos, Vidžiai, Ikaznė, N. Paguostis, Slabada, Diedy.na (Dediena), Luniai, Juodos, Druiskas, černiavas, Merai, Gaurilavičiai.

B. A. priešistoriniai laikai. B.A. yra gana turtinga įvairių archeologinių paminklų. Daugumas radinių, esančių Vilniaus ir Kauno muzėjuose, yra atsitiktinai surasti. Tik maža jų dalis yra kilusi iš F. V. Pokrovskio, T. Daugirdo, L. Krzyvickio ir kun. J. žiogo kasinėjimų, atliktų XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Daugiausia senovės paminklų užtinkama Rimšės, Drūkšių ir Breslaujos valsčiuose- Patys seniausieji B. A. archeologiniai radiniai siekia naująjį akmens amžių (maždaug 2500—1500 pr. Kr.), šios kultūros įvairių tipų ir formų akmens kirvukų surasta gana daug Apsose, Belmante, Brės-laujoje, Drūkšiuose. Ypač Drūkšių apylinkės yra turtingos šios rūšies radinių. XIX a. antroje pusėje Vladimiras Plateris buvo

Brėslauja

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai