Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/244

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Rimšės ir Vidžių valsčius. Slenka nubrėžta įstrižai Drūkšių ežero pro Gaidės bažnytkaimį ir toliau Drūkšės upe ligi Dysnos ties Kazėnais.

Ūkis ir susisiekimas. B. A. yra viena neturtingiausiųjų Lietuvos dalių. Ūkininkai vargo menkuose savo ūkiuose, masėmis keliaudavo svetur darbo jieškoti. Dvarų savininkai, dažnai svetimi ir tolimi šiam kraštui, kaip viduramžių feodalai, laikėsi milžiniškuose savo plotuose: kaiku-riems dvarams (Belmanto, Drujos, Ikaz-nės) priklausė po keliolika tūkstančių ha žemės, miškai, ežerai ir pelkės. Materialioji kultūra, švietimas, visuomenės organizacijos B. A. buvo labai apleistos. Senovėje čia buvo didžiulė giria, iš kurios turtų gyveno žmonės, o iš jos vandens keliais (Dysna ir Dauguva) į užsienį veždavo medų, vašką, rąstus laivų stiebams, kailius, dervą ir kitokius miško produktus. Girios išnyko jau XVIII a., sumenkėjo medžioklė, bitininkystė. Gyventojai vertėsi žvejyba ežeruose, bet žuvys nebuvo eksportuojamos. žemė B. A. mažai derlinga: daug smėlynų, pelkių, vietomis nelygus paviršius, daug riedulių. Nuolatiniai karai ir suirutės vargino ir plėšė šalies gyventojus. Per B. A. , per Drują, Brėslaują, Dūkštą ėjo svarbus sauskelis iš Rusijos į Tilžę ir Karaliaučių. Kaip prekybos centras išdygo Drujos miestas, nuo 1618 turėjęs savivaldybės (vad. Magdeburgo) teises. Drujoje XVII a- buvo bažnyčių ir vienuolynų, muitinė, dirbtuvės ir kt. XIX a. visa B. A. visai nusmuko. Ji liko nuošaliai nuo didesnių susisiekimo kelių. Vienintelis geležinkelis nutiestas pro Daugpilį į Vilnių pačiu vakariniu apskrities kraštu. 1915—1918 karo metu nutiesta siaurojo geležinkelio linija iš Dūkšto pro Rimšę, Apsas, Brėslaują, Slabadą į Drują, ir dabar pasilikusi. 1932 pastatyta plačiojo geležinkelio linija iš Vo-ropajevo stoties į Drują, pro B. A- rytinę dalį. Plentų B. A. nėra. Svarbesniuosius centrus jungia neblogi vieškeliai. Apsu dvare B. A. seimelis įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą. B. A. rūpindamasi pritraukti turistų, ypač vandens keliais. Kurortų B. A. nėra. Ligi 1860 buvo įrengtos sieros vandens vonios Vidžių dvare. Po gaisro kurortas nebuvo atstatytas.

R. Hundt (vertė P. Dovydaitis) Glacialinės geologijos žemėvaizdžiai tarp Ilukštos, Dinabarko ir Drisvetų ežero — Kosmos 1920; D. Afanasjev Ko-venskaja gubernija 1861; M. Balinski Wielkie Ksiestwo Litewskie 1846; K. Gukovskij Novoalek-sandrovskij uezd 1894; O. Hedemann I-Iistorja po-vviatu Braslawskiego 1930; (”) Dzisna i Druja, magdeburskie miasta 1934; (”) Dawne puszcze i wody 1934; S. Kolupaila Breslaujos ežerai — Bangos 1932; A. Koreva Vilenskaja gubernija 1861; A. Sapunov Reka Zapadnaja Dvina 1893; Vilnius ir Vilniaus kraštas 1932; ii. Wislocki Przez jezio-ra rzeki Braslawszczyzny 1934; J. Kondracki Stu-djum nad rozmieszczeniem i genezą jezior Poje-zierza Braslawskiego—Przegląd Geograficzny 1938.

Breslavas ž. Wroclaw.

Bresslau Harry (1848—1926) vokiečių istorikas, 1877 Berlyno universiteto profesorius, 1890 —1913 Strasburgo universiteto profesorius. Vienas Monumentą Germani-cae historica redaktorių ir 1888—1903 redagavo Neue Archiv fūr aeltere deutsche Geschichte, nuo 1907 Archiv d. Urkunden-forschung. Parašė Handbuch d. Urkunden-lehre 21912-1915, Jahrbūcher dės deutschen Reichs unter Kaiser Konrad II 1879 ir 1884.

Brest didžiausias Prancūzijos karo uostas Bretanijos pusiasalyje, 80.000 gyventojų (1952). Karo uostas įrengtas Penfeldos upės žiotyse ir gali sutalpinti 400 laivų. Dėl savo nuošalumo neturi didelės ūkinės reikšmės. B. įkurtas 1220 Anglijos hercogo Jono I, 1342—1397 anglų valdžioje. Nuo 1631 jį Richelieu, Colbert ir Vauban padarė karo uostu. 1940—1944 vokiečių povandeninių laivų bazė, sąjungininkų aviacijos smarkiai apgriautas.

Bręstamasis skilimas redukcinis skilimas, įvykstąs lyties ląstelėse po jų augimo periodo. Tarp bręstamojo skilimo vyro lyties ląstelės spermatocito ir moters lyties ląstelės ovocito yra tas skirtumas, kad iš vyro lyties ląstelės gaunama 4 lygios subrendusios ląstelės spermatozoidai, tuo tarpu kai moters lyties ląstelės gaunamas vienas subrendęs kiaušinis ir 3 mažos degeneruojan-čios ląstelės, vad. polocitai arba poliariniai kūneliai.

Brėško Breškovskaja Ekaterina (1844— 1934 IX 12 Prahoje) rusų revoliucionierė, vad. „rusų revoliucijos senelė”. 1874 areštuota ir 1877 193 byloje nuteista 5 metams katorgos. 1879 pakeitus kalėjimą ištrėmimu, pabėgo, bet greit suimta ir nuteista 4 metams katorgos. Vėliau ištremta ligi 1896. Grįžusi prisidėjo prie socialistų revoliucionierių, dirbo su Geršuniu, organizavo socialistų revoliucionierių kuopas. 1903—1905 Šveicarijoje ir Amerikoje. Grįžo 1905, 1907 ją išdavė Azef, 1910 ištremta į rytų Sibirą; mėgino pabėgti, bet buvo suimta. Buvo ištremta ligi 1917. Palaikė Kerenskį, išrinkta į Rusijos steigiamąjį susirinkimą. Bolševikams įsigalėjus, emigravo Paryžiun, paskiau Prahon. Išspausdino Russia and the World 1919, Message to the American People 1919, Hidden Springs of the Russian Revolution 1931. Laiškus ir atsiminimus išleido A. Stone Blackwell — Little Grandmother 1917-

Bretanija (pr- Bretagne) vakarų Prancūzijos pusiasalis; apie 30.000 km2 ir 3 mil. gyventojų, žemės paviršius lėkštai banguotas, susidaręs iš granitų ir gneisių uolienų. Dirvos daugiausia nederlingos, vyrauja ganyklos. Klimatas drėgnas, orai vėjuoti, dažni rūkai. Geriausios vietos pajūriuose, ypač šiaurinėje dalyje, kur klesti

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai