Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/249

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nio sodos ir acto rūgšties mišinio). B. vartojami įvairiems daiktams apsaugoti nuo saulės spindulių ir kritulių įtakos.

Brezkina Otokar (1868—1929) tikroji pavardė Jebavy Vaclav, labai žymus čekų poetas, modernizmo atstovas, į panteizmą linkstąs mistikas. Jo mužikiškų ir poetiškų himnų simbolinė jėga stipriai paveikė jaunesniųjų poetų generaciją. Mokytojas Nove Riši ir Jaromežicuose. iNuo 1918 Brno universiteto meno istorijos profesorius. Paskelbė lyrinės poezijos rinkinius: Tajem-me dalky 1895, Svitani na Zâpadé 1896, Vëtry od Polu 1897, Stavitelė Chramu 1899 (21906), Ruce 1901, Basnė 1920, Bâsnické spisy 1913 ir 1925, Hudba pramenu 1903, Jedinė dilo 1923, Smysl boję 1925, Zrcadleni v hloubce 1924 ir kt. Lietuviškai vertė B. Sruoga (Gairės 1923: Vigilijos).

A. Vesely' život a dilo O. B. 1928; A. Po.,pimlova, O. B. 1936.

Bražėnai, brižėnai slavų liutikų giminė dab. Prūsuose; gyveno dešiniajame Elbos (Labos) krante. Vokiečiams jų žemes nukariavus, virto Priegnitzu.

Brėžinys ž. Braižyba.

Bryaceae — samanų Bryophyta, šeimos apimanti kelioliką genčių su daugiau kaip 1000 rūšių, išsiplatinusių visur. Daugiausia auga žemėje, bet taip pat ir ant medžių, kelmų, akmenų. Lietuvoje žinomos gentys: Webera, Mniobryum, Loptobryum, Rhodo-bryum ir daugiausia rūšių turinti gentis Bryum.

Brialmont Henri (1821—1903) belgų generolas, fortifikatorius, 1859 buvęs parengęs tokį Antverpeno tvirtovės apsigynimo pianą, kad ta tvirtove galėtų remtis visa belgų kariuomenė. 1883 rumunams parengė Bukarešto gynimo planą. Išsp. Précis d’artillerie militaire 1851, Études sur la défense des états et sur la fortifications 1864.

Bryan William Jennings (1860-1925) JAV politikas, nuo 1883 advokatas, nuo 1890 kongreso narys. 1896 demokratų partijos kandidatas į prezidentus, bet jį nugalėjo Mc Kinnley. Kandidatavo ir 1900 ir 1908. Leido savaitraštį The Commoner. 1912 prezidentu išrinko jo remiamą W. Wilsoną, nuo 1913 III užsienio reikalų valstybės sekretorius (secretary of statė), 1915 VI atsistatydino, paaiškėjus, kad, vokiečiams pradėjus povandeninių laivų karą (nuskandinus Luzitaniją), jam nepavyktų jo trokštoji taikos politika. Po to veikė Floridoje.

Brianchon Charles Julien (1783 —1864) prancūzų matematikas, nuo 1818 artilerijos mokyklos profesorius. Nustatė projekcinę geometrijos teoremą, vad. B. dėsniu. Išsp. Application de la théorie des transversales 1818, Essai chimique sur les réactions foudroyantes 1825.

Briançon senovės Brigantio, pietryčių Prancūzijos miestas, Hautes Alpes departamento apskrities miestas. 6700 gyventojų. Sena karo tvirtovė, šilko pramonė, talko ir akmens anglies kasyklos.

Briand Aristide (1862 — 1932) prancūzų politikas. 1882—1893 vienas anarchistų-sin-dikalistų vadų. 1898—1903 nepriklausomųjų socialistų partijoje varė kovą prieš vad. guesdistus. Atskiroms socialistų frakcijoms sudarius jungtinę socialistų partiją (parti socialiste unifié), 1899—1901 B. buvo jos generaliniu sekretoriumi. Nuo 1902 parlamento narys. Redagavo La Lanterne, 1904 su Jaurės’u įst. socialistų demokratų organą l’Humanité. 1904 Amsterdamo kongrese visiems prancūzų socialistams sudarius vieną partiją, B. su Vivianiu, Mille-rand’u ir kt. liko jos dešiniajame sparne. 1906 X 18 — 1908 I kulto ir švietimo, 1908 1 5 — 1909 VII teisingumo ministeris. 1906 iš socialistų partijos pašalintas, prisidėjo prie nepriklausomųjų socialistų, 1911 prie socialistų respublikonų, vėliau prie demokratų radikalų. Drauge su Jaurės’u ir Combes’u 1905 sudarė bažnyčios nuo valstybės atskyrimo projektą. 1909 VII 24 — 1911 II 24 du kartus buvo ministerių pirmininku, kartu būdamas ir vidaus reikalų ministe-riu. 1912 I 13 — 1913 I 18 teisingumo ministeris Poincarė kabinete; parlamente pravedė trejų metų karo tarnybos įstatymą. Ministerių pirmininku buvo ir 1913 I 21 — III 18, 1915 X 29 — 1917 III 17, 1921 I 16 — 1922 I 12, 1925 XI 28 — 1926 VII 27, 1929 VII 29 — X 22, protarpiais Vivianio kabineto teisingumo ministeris, Painlevé’s kabineto užsienio reikalų ministeris, pagaliau Poincaré’s, Tardieu ir Lavalio kabinetuose 1926 VI 23 — 1932 I 12 užsienių reikalų ministeris. I pas. karo metu įsteigė apsigynimo tarybą, atstovavo Prancūzijai Calais ir Paryžiaus konferencijose, įsteigė Comité de guerre, visuose frontuose suvienodino karinius ir ekonominius veiksmus. Po karo padėjo stabilizuoti franką, vairavo taikos politiką, ir už ją 1926 kartu su Stresemannu gavo Nobelio taikos premiją. Sutvarkė santykius su Vatikanu, Cannes konferencijoje išlygino prancūzų ir anglų santykius, įvykdė Locarno paktą, kėlė Paneuropos idėją. Kelis kartus Tautų Sąjungos suvažiavimų pirmininkas, mėginęs pravesti ir Europos valstybių federacijos

Aristide Briand

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai