Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/25

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


(oficialiai dr. J. Basanavičius) vadovavo 1919, 1920 ir 1921 Liet. Mokslo Draugijos augštiesiems lietuvių mokslo kursams ir pats dėstė lietuviškai ir lenkiškai. 1920 V 15 drauge su dr. J. Basanavičiumi ir kt. Vilniaus lietuvių delegatas įteikė Kaune Steigiamajam seimui vilniečių sveikinimus.

1921 X 1 Želigovskio valdžios įsakymu Vilniaus lietuvių gimnaziją prievarta išmetus į gatvę iš gimnazijos rūmų, pradžioje organizavo gimnazijos pamokas miške už Vilniaus, bet ir tas pamokas policija su trukdė.

1920 bolševikų ir lenkų karo metu, Lietuvos valdžios paskirtas, kartu su Balučiu, čarneckiu ir kt. dalyvavo Suvalkų derybose su lenkais ir X 7 pasirašė sutartį. Atskirtas nuo Vilniaus, nuo X 23 Kaune redagavo lietuvių dienraštį lenkų kalba Litwa. Grįžo į Vilnių Tautų Sąjungos komisijos traukiniu. Per spaudą ir gyvu žodžiu čia organizavo ne tik lietuvių, bet ir žydų bei gudų želigovskinio seimo rinkimų boikotą. Kartu su kitais lietuvių ir gudų veikėjais 1922 I 20 už tai lenkų buvo suimtas ir kaltinamas krašto išdavimu. Grėsė mirties bausmė. Bet Tautų Sąjungai įsikišus, 1922 II 5 kartu su kitais 32 suimtaisiais veikėjais (20 lietuvių ir 13 gudų) iš Lukiškių kalėjimo buvo pristatytas ligi neutraliosios zonos ir perduotas Lietuvos kariuomenei.

Kaune 1922 III 10— XI 1 redagavo Lietuvą ir nuo II 16 dirbo Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakultete ord. profesoriumi, 1922 VI — 1925 ir 1937—1939 to fakulteto dekanas, 1925 IX 1— 1926 IX 1 universiteto prorektorius, 1926—1927 rektorius. 1922 IX 1 — 1930 XII 1 Aušros berniukų gimnazijos direktorius. 1924 sudarė komitetą, kuris 1930 Papilėje pastatydino S. Daukanto paminklą. Universiteto pavestas, 1925—1934 dalyvavo įvairiuose mokslo suvažiavimuose ir augštųjų mokyklų sukakčių minėjimuose Petrapilyje, Maskvoje, Minske, Rygoje, Tartu, Helsinkyje, Prahoje, Brno, Bratislavoje. Tuo metu išsp. Barono gyvenimas ir raštai 1924, Rinktiniai mūsų senovės raštai 1927, Vilniaus Golgota 1930, Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos I— II 1931, 1938.

Nuo 1925 IV įkurtosios Vilniaus vadavimo sąjungos centro komiteto pirmininkas, skaitė daugybę viešųjų paskaitų provincijoje. 1931 Vilniaus reikalu tris mėnesius keliavo JAV, ir tai aprašė knygoje Vilniaus Reikalu Amerikos Lietuvoje 1940 (pirmutinė knyga, bolševikų konfiskuota dar spaustuvėje ir visa sunaikinta). 1932 VDU garbės daktaras, 1934 Latvijos universiteto garbės daktaras. N uo 1932 Lietuviškosios Enciklopedijos viceredaktorius.

1939 dalį VDU universiteto iškėlus į Vilnių, nuo 1940 pradžios ligi 1944 VI Vilniaus universiteto rektorius. 1944 VI pasitraukė į Vakarus. 1946—1949 Pabaltijo universiteto Hamburge-Pinneberge profesorius. Nuo 1947 Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys. 1949 pabaigoje atvyko į JAV. čia bendradarbiauja spaudoje. Lietuvių Enciklopedijos redakcinės komisijos narys.

Be kitų raštų, išsp.: Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (atsiminimai) 1938, Senasis Vilniaus universitetas 1940, Vilniaus Universitetas 1940— 1941 (1948), Lietuvių tautos kelias, 1952— 1953. Publicistiniuose straipsniuose pasirašydavo daugybe įvairių slapyvardžių. Su Vac. B. 1929 paruošė spaudai S. Daukanto Darbus senųjų lietuvių, su prof. Geruliu 1926 fotografuotinę Daukšos Postilę. Be anų stambesniųjų Vilniaus klausimu išsp. ir daugybę populiarių knygučių, dažnai atspaudų iš Mūsų Vilniaus.

I. Kisinas M. B . bibliografija 1931 ir 1938.

4) Vaclovas (g. 1884X112 Viekšniuose), motinos paruoštas, 1895 stojo į I Šiaulių gimnazijos klasę. 1897 III klasės mokinys dalyvavo mokinių „maište” prieš pravoslavų molebną, iš visos savo klasės iš to molebno vienintelis išėjęs. 1901 klasės išrinktas gimnazijoje vadovėlių bibliotekos bibliotekininku, tuo būdu pradėjo savo bibliotekininko karjerą. Tais pačiais metais dalyvavo slaptame lietuvių ir lenkuojančiųjų gimnazistų ratelyje, priklausydamas jos lietuviškai grupei, besimokančiai lietuvių kalbos. 1903 stojo į Petrapilio universiteto gamtos matematikos fakulteto gamtos skyrių, norėdamas save išbandyti, ar tiktų būti gydytojas. Tačiau, pajutęs nesąs linkęs gamtos mokslų studijuoti, 1904 perėjo į teisių fakultetą, kurį baigė 1909, kartu ketverius metus klausydamas istorijos-filologijos fakultete istorijos ir etnografijos. Universitete priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai, pradžioje buvo jos slaptosios bibliotekos bibliotekininku, 1907—1908 ir pirmininku. 1905 rudenį, universitetą dėl streikų uždarius, atvyko į Vilnių, kur gruodžio mėn. pradėjo dirbti slaptoje LSDP spaustuvėje, o 1906 I—IV buvo ir jos vedėjas, gyvendamas nelegaliu pasu ir svetima pavarde, žandarmerijai spaustuvę susekus, bet su ja pasprukti laiku pavykus, gyveno Vilniuje savo pasu, dalyvaudamas Vilniaus Kanklių chore ir 1906 V vaidindamas pirmajame viešajame lietuvių spektaklyje Vilniuje — Pilėnų Kunigaikštyje. Grįžęs Petrapilin, kurį laiką dalyvavo

Vaclovas Biržiška

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai