Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/252

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ria ligi 500 kg. B. palyginti trumpo kūno, plačios krūtinės. Kojos augštos, stiprios ir dailios, nagos didelės aštriais kraštais. Galva ilga, snukis žemyn riestelėjęs, lūpos storos, šnervės plačios. Akys mažos, giliai įkritusios. Ausys didelės, ilgos, plačios ir smailais galais. Plaukai ilgi, tankūs, statūs. Išilgai sprando eina karčiai. Plaukas pilkai durpinis, karčiai ir galvos šonai tamsesni, kakta pilka, snukis šviesesnis. Apatinė kūno dalis tamsesnė, žiemą visos spalvos daug šviesesnės.

Tik patinai teturi ragus, didumo ir formos nevienodus. Plačių ragų B. yra rytų Sibire. Lietuvoje daugiausia šakotieji ragai, M. Lietuvoje (Kuršių marių kopose) B. ragai buvo daug platesni. B. ragų didumas plačiai svyruoja. VDU gamtos tyrimo stotyje buvusios B. penkios ragų poros savo tarpugalių atstumuose svyruodavo nuo 70 ligi 86,5 cm. Didžiausius ragus turi 9— 12 metų amžiaus patinai. Paskiau eina mažyn.

B. gyvena Europoje, Azijoje ir š. Amerikoje, darydami keletą artimų rūšių. Europoje seniau B. gyveno daug plačiau. Jų griaučių likučiai rodo, kad priešistoriniais laikais B. gyveno ir šiaurės Italijoje. B. gyvenama sritis eina per visą rytų Europą ir Sibirą. Europoje gyvenanti rasė —• Alces alces (L.) nuplitusi ligi Baikalo ežero. Jakutijos Sibire B. nuskiriami į rasę Alces alces pfizenmayeri. Mažaūgiai, ilgų smailių ragų ataugų B. Amūro—Ussuri krašte daro rasę — Alces alces bedfordiae. š. Amerikos B. skaidomi į rūšis — Alces ame-ricanus ir Alces gigas. Pastaraisiais laikais Europoje B. skaičius labai sumažėjo, o vakarų kraštuose B. ir visai išnyko. M. Lietuvoje ligi II pas. karo B. buvo išlikę. Klaipėdos krašte 1914 buvo 25 B., 1926 75. Jie ir toliau gerai veisėsi. Lietuvoje B. buvo daugiausia nukentėję 1918—1919 žiemą, nes besitraukiančios vokiečių kariuomenės gaujos juos naikino, šitaip buvo ir II pas. karo metu, o paskiau ir maskolių Didžiosios ir Mažosios Lietuvos okupacijoje. 1932 III Lietuvos valstybės plote buvo 297 B., kurių 173 Klaipėdos krašte. Didesnių B. susibūrimų buvo Panevėžio aps. žaliojoje girioje (71), Kauno urėdijoje ir kt. B. skaičius Lietuvoje svyruodavo, nes jie dažnai išeidavo už valstybės ribų. Bet iš kitų kraštų kiti B. Lietuvon atkeliaudavo. Taip pat ir Kuršių marių kopų B. žiemą išeidavo į M. Lietuvą, o vasarą grįždavo atgal į Lietuvą.

1932 prie tarptautinio medžioklės biuro buvo speciali B. komisija B. liečiančios medžiagos rinkti ir priemonių jieškoti B. globoti. Išskyrus .Norvegiją ir Švediją, B. medžioklė paprastai būdavo labai suvaržyta. Nepriklausomosios Lietuvos įstatymai B. medžioklę buvo visiškai uždraudę. Tik rugsėjo mėnesį Klaipėdos krašte buvo leidžiama medžioti, specialų leidimą gavus. Be leidimo B. nušovęs būdavo baudžiamas pinigine bausme nuo 3000 ligi 15.000 litų, arba kalėjimo nuo vieno mėnesio ligi vienerių metų.

B. laikosi plačiuose miškuose su ežerais, durpynais, raistais, o tolimuose šiaurės kraštuose vien tik krūmais, mažais medeliais apaugusiose tundrose. B. dažnai padaro tolimas keliones. Pvz. Taimiro pusiasalio B. vasarą nukeliauja daugiau kaip.700 km į samanų tundrą, žiemą atgal grįždami. Periodinių kelionių turėdavo ir Kuršių marių briedžiai.

B. daugiausia minta jaunais krūmų ir medžių ūgiais. Jie nukanda šakutes ligi pieštuko storumo arba tik nubraukia jų lapus. Mėgsta ir karnauti, nulupdami medžių žievę. Mėgsta ir kaikuriuos balose augančius augalus (viržius, purienas, rūšky-nes, kūlynus, net ir vandens lelijas).

B. visada bėga risčia, tik pašautas šuoliais ima bėgti. Gerai bėgioja net ir labai klampiose vietose, nors dažnai ten šliaužia sulenktomis kojomis. B. turi gerai išlavė-jusią klausą ir uoslę, iš tolo pajunta besiartinantį pavojų, užuodžia medžiotoją per 500—1000 m. Staiga užkluptas savo guolyje ar besiganąs, B. nebėga galvotrūkčiais: palaukia ir apsidairo ar jam reikalas bėgti.

B. rujos laikas prasideda rugsėjo mėnesį. Patinai bastosi po miškus, jieškodami patelių pėdų. Tuo metu B. leidžia savotišką kvapą. Dėl patelių vyksta aistringa patinų kova. Briedė atveda vieną arba du žalus briedžiukus. Pirmosios ragų užuomazgos pasirodo aštuntą, devintą mėnesį kaktos kauluose po oda. Antraisiais metais užauga 4 cm ilgio ir 2—3 cm storio į šalis pakrypę ragučiai. Trečiaisiais metais tie ragučiai numetami, o jų vietoje užauga ligi 35 cm ilgio vienašakiai ragai. Ketvirtaisiais metais ragai paprastai būva dvišakiai. Dešimtaisiais metais turi jau ligi 12—14 ataugų, tarp jų ligi 6 akinių. (Nauji ragai pradeda rodytis kovo-balandžio mėnesiais. Odai imant džiūti, susiradę patogų medį, B. trina prie jo ragus, norėdami galutinai

Briedžiai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai