Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/256

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Bright 1) John (Rochdale 1811—1889) anglų politikas ir visuomenininkas, priklausęs kvakerių sektai. Visuomeniniame gyvenime pradeda pasireikšti 1830. Cob-den įtraukia jį į agitaciją prieš vad. Corn law įstatymą, 1838 stojo į laikinį Man-chesterio komitetą, kuris 1839 įkūrė An-ti-Corn Law League. 1843 išrenkamas į parlamentą (House of Commons) ir čia kovoja dėl liberalinės ūkio politikos. 1858 pradeda agitaciją už parlamento reformą ir, svarstant 1859—1867 tos reformos įstatymą, B. buvo vienas iš įtakingiausiųjų kalbėtojų. 1868 Gladstono kabinete prekybos ministeris, bet liga priverčia jį pasitraukti. 1873 Glad-stonui ministeriu kabinetą pertvarkant, B. vėl grįžta į vyriausybę kaip Lancasterio kunigaikštijos kancleris. 1880 vėl dalyvavo Gladstono kabinete, bet 1882 nepritardamas intervencijai Egipte, iš vyriausybės išėjo ir daugiau nebegrįžo. Jo parlamentinės ir užparlamentarinės kalbos išspausdintos leidiniuose: Speeches on parliamentary reform 1866, Speeches on questions of public policy 1868, Public addresses 1879, Public letters 1885.

G. M. Tr avely an The Life of J. B. 2 leid. 1925.

2) Charles Tils ton (1832 — 1888) anglų inžinierius, pirmas pradėjęs praktiškai naudotis povandeninio telegrafo išradimu. 1855-1858 nutiesė pirmą povandeninio telegrafo liniją tarp JAV ir Anglijos, 1858 —1871 panašias linijas nutiesė per Viduržemio jūrą, tarp Indijos ir Raudonosios jūros, tarp JAV ir Kubos. 1865—1868 liberalų atstovas parlamente.

Brighto liga inkstų susirgimas su dideliais patinimais kūne ir baltymais šlapume. Dabar B. liga vadinama dar .nefroze.

Brighton labiausiai lankomas Anglijos pajūrio kurortas, 82 km į pietus nuo Londono; .156.440 gyventojų (1951). Platus kreidinis paplūdimys; akvariumas, paukščių muzėjus. Kasmet čia rengiamos B. arklių lenktynės.

Brigita (Brigitta, Brigitte, Brigida) moteriškas vardas, kilęs iš senovinės airių kalbos žodžio brigit — augšta, kilni, spindinti.

1) B. iš Kildare (vėliau Brigida; 453—523) šventoji (šventė II 1) Airijos globėja, įkūrė Kildare moterų vienuolyną. Garsėjo labdara.

2) B. iš Švedijos (apie 1303—1373 VII 23) šventoji (šventė X 8), Švedijos ir keleivių globėja, B. vienuolijos įkūrėja, autorė išgarsėjusių „apreiškimų” (Revela-tiones), stipriai kėlusi XIV a. bažnyčios reformos reikalą. Ištekėjo už Ulfo Gudmars-so.no (1316) ir su juo turėjo 8 vaikus (iš jų šv. Kotryną iš Švedijos). Apie 1341—1343 su vyru iškeliavo į Compostellą. Grįžus vyras įstojo į Alvastros cistersų vienuolyną ir tuoj mirė (1344). Po kokių dvejų metų B. įkūrė Vadsteno (Badsteno) vienuolyną (Švedijoje), savosios vienuolijos lopšį, ir 1349 iškeliavo Romon, kur įkūrė namus švedų studentams bei keleiviams ir nenuilsdama veikė, ragindama popiežius iš Avig-.nono grįžti į Romą ir keldama kunigijos, vienuolynų ir pasauliečių gyvenimo reformos reikalą. Jos kūno dalis 1374 perkelta iš Romos į Vadsteną, 1391 kanonizuota. Apreiškimus (8 knygos) B. surašė švediškai; 1492 jie pirmą kartą išspausdinti lotyniškai, o paskiau išversti ir dauguma kitų Europos kalbų. Kiti raštai: Revelationes extra vagantes, Vienuolyno regula, Sermo angelicus, Quattuor orationes ir maldos. Seniausias jos raštų leidimas 1628 Romoje.

Brigitietės šv. Brigitos iš Kildarės įsteigta seserų vienuolija Airijoje. Svarbiausias vienuolynas buvo Kildarėje, kur gyveno pati steigėja. Henriko VIII laikais panaikintas. 180( Debeny (Airijoje) vyskupas atgaivino, ir nuo to laiko B. seserys Airijoje jaunimą auklėja ir moko.

Brigitos vienuolija, vad. ir Atpirkėjo vienuolija (Ordo Sanctissimi Salvatoris). Įsteigta apie 1346 Vadstene (Švedijoje), kur šv. Brigita buvo įsteigusi vienuolyną 60-čiai seserų ir atskirą konventą 13-kai kunigų vienuolių, 4 diakonams ir 8 pasauliečiams. Nuo 1820 B. V. nariais yra tik moterys. Ligi reformacijos įvairiuose Europos kraštuose buvo ligi 80 vienuolynų. Lietuvoje jų būta Lietuvos Brastoje (1650 —1830), Gardine (1624—.1890) ir Vilniuje (įkurtas 1650). B. V. vienuolynai, ypač š. Europos kraštuose, turi didelių nuopelnų ir taip pat žemės ūkio kultūrai kelti. Ligi XVI a. Vadsteno vienuolyno viršininkė buvo ir visos vienuolijos viršininkė. Vėliau vienuolynai buvo savarankiški. Reformacijos laikais daugumas vienuolynų buvo sunaikinta. Naujaisiais laikais B. V. pradeda atsigauti. B. V. vienuolynai dabar yra Vokietijoje (Mūnchene), Anglijoje (South Brente), Olandijoje (Uden ir Weert). XVI a. B. V. kaip atskirą šaką Ispanijoje buvo įkūręs Marina de Escobar (m. 1633). šios šakos vienuolynų yra 5 Ispanijoje ir 1 Meksikoje. 1911 švedė Elzbieta Hessel-blad Romoje įsteigė brigitiečių kongregaciją, kuri, be dviejų vienuolynų Romoje, turi nuo 1923 įstaigą Djursholme (netoli

J. Bright

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai