Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/288

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Brumalės senovės Romos šventės Bacho garbei, nuo XI 24 ligi XII 25.

Brunava, liet. ir Brunaviškis, taip pat ir žem. Panemunė. Panemunės vi. Latvijos mstl. 15 km į pietryčius nuo Bauskės mst., Nemunėlio kair. šone, 7,5 km nuo Lietuvos sienos. Miestelis išaugo apie katalikų bažnyčią, kurią 1773 pastatė B. dvaro savininkė Mariona Komaraitė Brunavienė. 1900 perstatyta. Daugumas gyventojų latviai katalikai. Seniau B. parapija, kaip ir visi Latvijos katalikai, buvo valdoma Vilniaus vyskupijos, o nuo 1850 žemaičių. 'Nuo to laiko čia buvo skiriami kunigai lietuviai. Pirmasis buvo kun. M. Miežinis, kuris čia paruošė latviškąją savo keturkalbio žodyno dalį, o nuo 1861 Aplankimo seniuko (1853) autorius kun. Petras Gomalevskis, kurio, kaip latviškai nemokančio parapiečiai nenorėjo priimti, bet vysk. Valančiui juos nuraminus, kad jis greitai latviškai pramoksiąs, jie nurimo.

Brundza 1) Andrius (1871 XI 7 Vilkaviškio aps. Paežerėlių vi. Domeikių k. — 1934 X 26 Marijampolėje). Veterinarijos gydytojas. Baigęs Marijampolės gimnaziją, atitarnavo kariuomenę, Veiveriuose įgijo pradžios mokytojo teises, ūkininkavo, buvo gminos teisėju. Aktyviai dalyvavo 1905 revoliucijoje, buvo kalinamas Vilniuje. Stojo į Dorpato universiteto veterinarijos fakultetą ir jį baigė 1908. Ligi 1922 vertėsi veterinarijos praktika 'Sibire. Lietuvon grįžęs, ligi 1933 buvo Marijampolės aps. veterinarijos gydytoju. Bendradarbiavo Veterinarijoje ir Zootechnikoje, Ūkininko Patarėjuje, Mūsų Rytojuje.

2) Antanas (1838 VI 17 — 1892) kunigas, 1862 baigęs Seinų kun. seminariją, buvo vysk. Valančiaus įšvęstas kunigu ir paskirtas Beržininkų vikaru. Aktyviai palaikęs sukilimą, 1864 turėjo pabėgti į M. Lietuvą ir apsigyveno Tilžėje, o nuo 1867 Varmės vyskupo buvo paskirtas Robkojų filijos (prie pat sienos) fiiialistu. Vysk. Valančiui sumanius spausdinti savo politines ar tikybines brošiūras M. Lietuvoje, B. buvo jo tarpininkas, o paskiau, išspausdinus tas knygas, padėjo jas gabenti į Lietuvą. Iškilus bylai dėl tų raštų ir paaiškėjus ir B. vaidmeniui, vokiečių policija 1870 VII 30 jį suėmė ir VIII 6 išdavė rusų policijai. VIII 29 atgabentas į Vilniaus kalėjimą, čia buvo išlaikytas 11 mėnesių, paskiau admi-nistraciškai ištremtas į Mezenę Archangelsko gub., 1876 III perkeltas į Pinegą, paskiau į Temnikovą, Tambovo gub.

3) Jonas (1890 V 19 Vilkaviškio aps. Paežerėlių vi. Parausių k. — 1927 VIII 21 Palangoje) gydytojas. Baigė Marijampolės gimnaziją ir 1916 Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Mobilizuotas gydytoju į rusų kariuomenę, ,1917 po revoliucijos Rumunijos fronte organizavo karius lietuvius. Lietuvon grįžęs, 1919 I 5 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1920 dirbo Karo ligoninėje, 1922 specializavosi nervų ligų srityje Leipzigo universitete. 1924 XI 12 — 1927 LU nervų ir psichinių ligų katedros vyr. asistentas. Daug pasidarbavo, lietuvių medicinos terminiją nustatant. Išvertė A. Baranovo Anatomiją ir kelis sanitarijos vadovėlius. Bendradarbiavo Medicinoj, Lietuvoje, Lietuvyje, Karde ūkininkų Balse.

4) Jonas (1889 VII 14 Marijampolės aps. Šunskų vi. Piliakalniškių k.) muzikas, kun. Mykolo B. (7) brolis. Muzikos mokėsi iš J. Bendoriaus Marijampolėje ir Varšuvoje. I pas. karo metu gyveno Voroneže ir ten mokėsi Muzikos mokykloje. 1918 grįžo Lietuvon. Pirmasis Kauno įgulos dainavimo mokytojas. Nuo 1923 V 1 atvykęs į JAV, yra vargonininkas Brooklyne ir veda chorus, su kuriais suruošė per 100 koncertų. Spaudoje bendradarbiauja J. Pabalimo, J. Piliakalnio, J. Kapso slapyvardžiais. 1936 išleido J. Žilevičiaus parašytą č. ‘Sasnausko biografiją.

5) Juozas (g. 1915) veterinarijos gydytojas. 1935 baigė Marijampolės gimnaziją, 1936 Karo mokyklą, 1941 Veterinarijos Akademiją Kaune. Studentaudamas priklausė studentų varpininkų sąjungai, paskiau Lietuvos valstiečių sąjungai. 1942 — 1944 Žemės Ūkio Akad. zoohigie-nos katedros vyr. asistentas. Nuo 1944 tremtyje, 1945—1946 Giesseno ir Allmend-feldo stovyklos komendantas bei lietuvių bendruomenės pirmininkas ir stovyklos laikraštėlio Mūsų Aidas redaktorius. Nuo 1943 gilino žinias Giesseno universitete. Nuo 1943 valstiečių liaudininkų centro komiteto narys, 1947 studentų varpininkų sąjungos pirmininkas. JAV Detroite, Mich. įsteigė žiburėlio draugiją. Lietuvoje bendradarbiavo Moksleivyje, Jaunime, Lietuvos žiniose, Ūkininko Patarėjuje, Lietuvos ūkininke, spausdindamas surinktus veterinarijos srities liaudies burtus ir prie-

J. Brundza

J. Brundza

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai