Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/290

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Brunelleschi Filippo (1377—1446) italų architektas, skulptorius ir auksakalys. Iš žymiausiųjų renesanso meno kūrėjų, Donatello draugas, genialus architektas. B. iš karto pradėjo kurti didelėmis ir grynomis formomis renesansinę architektūrą: 1420 Florencijos katedros bažnyčios ('S. Maria del Fiore) bonią, 1430-1443 koplyčią Pazzi, nuo 1421 bažnyčią S. Lorenzo, nuo 1436 bažnyčią S. Spirito. Jo projektais pastatyti Pitti rūmai Florencijoje. S. M. del Fiore bonia buvo tiktai renesansinės architektūros fragmentas, nes pati bažnyčia yra gotiška. Bet savo didumu ji išsiskyrė visoje Florencijoje. Graikiško kryžiaus plane Pazzi koplyčia buvo pirmas išbaigtas renesansinis pastatas. S. Lorenzo ir S. Spirito bažnyčiose buvo atgaivinta senovės dvasia ir duotas naujas bažnytinės architektūros tipas. B. kaip skulptorius pasižymėjo Nukryžiuotuoju 1402 ir Abraomo auka 1402. Tomis skulptūromis jis mėgino konkuruoti su Donatello ir Ghiberti.

A. Gantoni B. 1930; H. Folnesics B. 1935.

Brunenieks Martinš (g. 1866) latvių rašytojas. 1888 —1892 studijavo filologiją Maskvos universitete. Paskiau dirbo mokytoju Latvijoje, žinomas savo mitologijos tyrinėjimais, kur gina animizmą ir kritikuoja natūralizmą. Išsp. Anglijos kultūras vesture 1897, Maru—Laiminu 1926, Mūsų valodas krusts un bėdas 1928.

Brunet Jacques Charles (1780—1867) prancūzų bibliofilas, išleidęs didžios vertės Manuel du libraire et de l’amateur des livres 1810 (naujausias leidimas 1928), kur davė ligi 40.000 retų knygų sąrašą.

Brunetas (vok., pr.) — tamsiaplaukis.

Brunetière Ferdinand Vincent (1849 — 1906) prancūzų literatūros istorikas ir kritikas. Nuo 1875 bendradarbiavo Revue des deux mondes, vėliau tapęs jo redaktoriumi. Nuo 1886 École Normale prancūzų literaturos dėstytojas. Vėliau pakeltas prancūzų akademijos nariu. Išnaudojęs Taine’o rasės ir aplinkos teoriją, Sainte-Beuve’o fiziologiškai psichologišką metodą, pagautas darvinizmo, evoliucijos principų, B. įnešė į literatūros mokslą, į kritiką savotišką darvinizmą, evoliucijos principą. Kritikas pasiryžo parodyti literatūros istorijoje nuolatinę kovą dėl būvio, nuolatinę evoliuciją. Evoliucijos metodas išrodomas jo L’Évolution des genres 1890, L’Évolution de la poésie lyrique au XIX siècle 1894. 1894 at-lankymas pas popiežių Leoną XIII, 1896, 1898 kalbos Besançone, 1900 Lille yra etapai jo pamažu ėjusio, moraliųjų ir socialiųjų motyvų nulemto „atsivertimo”. 1897 jis paskelbė „mokslo bankrotą” ir tapo nuo pozityvizmo nusigręžiančios generacijos vadu. Jo apologetika gretino lygiomis moralę, sociologiją ir religiją. Metafizika ir antgamtybė jam dar buvo svetima. Jo paskutiniojo laiko darbai: įvadas Balfouro Les bases de la croyance, Sur les chemins de la croyance ?1908, Discours des combat (1896 iki 1904), Discours académiques 1894—1908. Kiti darbai: Études critiques sur l’histoire de la littérature française (parašytų 1881—1906 straipsnių ir etiudų bei paskaitų rinkinys), Les Époques du tréâtre française 1892, Manuel de l’histoire de la litt. française 1897.

Faguet Ferdinand B. 1907; Giraud Les Maîtres de l’heure 1911—1914; Belis La critique française à la fin du XIX s. 1926; Sire L’altitude religieuse de B. 1914.

Brunhes Jean (1869 — 1930) prancūzų geografas, 1912—1930 Collège de France profesorius. Išsp. La Géographie humaine *1934, Géographie de la France 1920—1926, Géographie de l’histoire. 1927 prancūzų instituto narys. Pas jį mokėsi lietuvis Kon-čia iš Lydos, žuvęs I pas. karo metu ekspedicijoje Himalajuose.

Brunhllda ž. Brunehilda.

Bruni Leonardo Aretino (1369-1444) italų humanistas, popiežių sekretorius. 1415 lydėjo popiežių Joną XXIII į Konstancos susirinkimą. Parašė istorinius veikalus: Historiarum Florentinarum libri XII (išsp. 1610). 1427 Florencijos kancleris. Vertė Aristotelį, Platoną, Plutarchą. Pedagoginiame veikale De studiis et litteris tracta-tulus kalba apie auklėjimo individualizaciją, asmenybės ugdymą, drausmės švelninimą, religinio auklėjimo reikšmę. Kiti veikalai: De bello italico adversus Got'hos 1421, Libellus de temporibus suis 1485, Epistolae familiares. Italų kalba parašė Dantės ir Petrarcos biografijas.

Bruni Fedor (1800—1875) rusų tapytojas. 1834 Petrapilio meno akademija jam suteikė akademiko vardą. Profesoriavo Petrapilio akademijoje, o Ermitažo muzėjuje vedė tapybos skyrių. 'Svarbiausi tapybos F. Brunelleschi koplyčia Pazzi

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai