Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/291

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


darbai: Amūrą girdanti Bachantė, Varinis žaltys, Kamilos mirtis. B. buvo monumentalaus stiliaus kūrėjas. Freskomis išgražino Kristaus Atpirkėjo katedrą Maskvoje.

Brüning Heinrich (g. 1885) vokiečių politikas, katalikų centro partijos vadas. 1920—1930 katalikiškų profesinių sąjungų veikėjas, 1924—1933 Reichstago atstovas, nuo 1929 katalikų centro partijos lyderis. 1930—1931 ministeris pirmininkas, valdė socialdemokratams jo politiką remiant. 1931 pabaigoje ir 1933 pradžioje vėl ministeris pirmininkas. Uždraudė hitlerininkų smogiamuosius dalinius, bet prezidento Hin-denburgo greit buvo iš pareigų atleistas. 1934 emigravo į JAV ir nuo 1937 dėstė Harvardo universitete. 1938 nacinės Vokietijos valdžia atėmė iš jo pilietybę. 1948 grįžo į Vokietiją ir dėsto Koelno universitete.

Brünings Christian (1736—1805) olandų inžinierius hidraulikas, perkasų statytojas. 1789 sukonstruktavo instrumentą tachi-metrą upių greičiams matuoti.

Brunius August George (1879—1920) švedų rašytojas, literatūros, meno ir teatro kritikas. Išsp. Engelska profiler 1914, Shakespeare och scenen 1916, Shakespeare 1924. Dramatiški jo veikalai: Enfin seuls 1920, Nyckeln och ringen 1920, Dalin och drottningen 1925.

Brunn Heinrich (1822—1894) vokiečių archeologas, Mūncheno Gliptotekos direktorius. Išsp. Griechische Kunstgeschichte 1893—1897.

Brunner Heinrich (1840—1915) vokiečių teisės istorikas, 1873—1915 Berlyno universiteto profesorius, vienas iš Monumentą Germaniae histórica redaktorių. Išsp. Die Enstehung der Schwurgerichte 1872, Deutsche Rechtsgeschichte 1887—1892.

Bruno 1) (1032—1101) kartūzų vienuolijos steigėjas, šventasis (šventė X 6). 1057 —1076 Reimso arkivyskupo pavedamas vadovavo katedros mokyklai, kurioje išugdė teologinius mokslus ir prisidėjo kunigijoje bažnytinės dvasios naujinti. 1084 Kartūzijos kalnuose įkūrė pirmą kartūzų vienuolyną — Grande Chartreuse. 1091 savo buvusio mokijnio, popiežiaus Urbono II, pakviestas, atvyko Romon ir drauge su bėgančiu nuo Henriko IV popiežiumi atsidūrė pietų Italijoje, čia Catanzaro provincijos La Torre vietovėje įkūrė naują kartūzų vienuolyną — Eramus Turria. Vienuolių skaičiui žymiai padidėjus, dar įkūrė ir šv. Stepono eremą. Popiežius Leonas X leido kartūzams garbinti B. kaip šventąjį, o popiežius Grigalius XV 1623 jo liturgiją išplėtė visai Bažnyčiai. Iš B. raštų yra tikri jo Expositio in Psalmos ir expositio in epistolas Pauli, o kiti jam tik priskirti, ir 1509 Kölne ir 1524 Paryžiuje išleistieji raštai yra ne jo, bet B. iš Segni.

F. A. Lefevre S. B. et l’Ordre des Chartreux 1883; G. Desiderj Vita di s. B. 1888; H. Loebell Der Stifter des Charträuser-Ordens 1899.

2) B. Didysis (925—965) šventasis (šventė X 10). Henriko I Paukštininko sūnus, Ottono I brolis. 940 valstybės kancleris, paskiau Lotaringijos kunigaikštis, 958 —965 Kölno arkivyskupas. Valstybės valdyme dažnai pavaduodavo brolį Ottoną I. Reformavo vienuolynus, kėlė kunigų pasiruošimą, rūpinosi tinkamų vyskupų parinkimu.

A. Schroers B. von Köln 1917.

3) B. iš Querf urto (apie 970—1009) šventasis (šventė II 14). Benediktinas, misininkas, antrasis prūsų apaštalas. 988 Magdeburgo kanauninkas. 996 Romoje suėjo su šv. Vaitiekumi, ir stojo į vienuolyną. 997 Prūsų žemėje nužudžius šv. Vaitiekų, buvo .norėjęs ten nuvykti, bet dėl karo tarp lenkų ir vokiečių turėjo tą sumanymą atidėti. 1004 Merseburge įšventintas prūsų arkivyskupu. Nuvyko į Kijevą ir čia vedė misijas tarp pečenegų. 1005 nuvyko pas lenkų Boleslovą Narsųjį, o 1008 su 18 vienuolių benediktinų išvyko į Prūsus krikščionybės platinti. Pasiekė Lietuvos sieną. Prūsai įspėjo jį mesti pamokslauti. Bet jis savo darbą ir toliau varė. Todėl jį kartu su palydovais suėmė ir nužudę. Vėliau lenkų Boleslovas nusiuntė į prūsus savo atstovus B. kūno išpirkti. B. buvo parašęs šv. Vaitiekaus ir penkių brolių vienuolių biografijas.

4) B. iš Segni (apie 1044/1048—1123) šventasis (šventė VII 18). Popiežiaus Grigaliaus VII paskirtas Segnio vyskupu. 1102 stojo į Monte Cassino benediktinų vienuolyną, ir 1107 jo abatas. Tačiau protestuodamas prieš popiežiaus Paskalio II investitūros privilegiją, 1111 grįžo į Segnį. Laikomas labai geru viduramžių egzegetu. Kanonizuotas 1181.

B. Gigalski B. Bischof v. Segni 1898.

5) B. iš Karintijos (miręs 1045) šventasis (šventė V 17). Karintijos hercogo Konrado sūnus. 1027—1034 imperatoriaus Konrado II kancleris Italijai. Würz-burgo vyskupas. Rūpinosi vyskupijoje pakelti religinę dvasią ir auklėti dvasininkus. Mirė lydėdamas imperatorių Henriką III į Vengriją. Parašė katechetinių ir egzegetinių raštų, išleistų Migne Pat. latina.

J.Baier Der lai. B. von Würzburg als Katechet 1893; J. Kemp f Zur Kulturgeschichte Frankens 1917.

H. Brüning

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai