Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/293

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


damas įvairiose M. ir D. Lietuvos lietuvių organizacijose. Jo iniciatyva 1901 susikūrė Lietuvių Susivienijimas Prūsuose, rengęs susirinkimus sų paskaitomis, leidęs įvairius lietuviškus raštus ir žadinęs tautinę sąmonę. Tuo pačiu laiku per Darbininkų Balsą redagavusį A. Janulaitį suėjo su Lietuvos socialdemokratais. Tuo būdu kurį laiką buvo LSDP M. Lietuvoje nelegaliai spausdinamų raštų technikiniu prižiūrėtoju ir korektoriumi Prieš I pas. karą buvo vienas iš Jaunųjų draugijų organizatorių ir vienas iš 1912 sukurtos Jaunųjų Draugijų Santaros iniciatorių, o ši, jam skatinant, 1919 buvo atgaivinta. Rinko M. Lietuvos tautosaką ir medžiagą jos kultūros istorijai.

1900—1901 bendradarbiavo Saulėtekoje ir net iš dalies ją redagavo. Prieš I pas. karą dirbdamas Klaipėdoje Lituanijos spaustuvėje, kurį laiką buvo faktiškasis Apžvalgos redaktorius. Bendradarbiavo Naujojoje Lietuvių Ceitungoje, Kaimyne, Birutėje, Prūsų Lietuvių Savaitraštyje, Darbininkų Balse, Vienybėje Lietuvninkų, Vilniaus žiniose, Kovoje, Lietuvos žiniose, Viltyje, Draugijoje, pasirašydamas A. B. Klaipėdiškiu, Probočių Anūku, Jonu Pakalniškiu ir daugeliu kitų slapyvardžių ir daugiausia teikdamas medžiagos iš M. Lietuvos kovų ir praeities. Atskirai išsp. Apsvvaiginą gėrimai 1905, Byrutė 1905, Prūsų Lietuviai 1906, Pro gloria et patria 1907, Klaipėdiškių dainos 1908, Prūsų lietuvių raštija 1913, Prūsų lietuvių laikraščiai 1914 (at-mušas iš Draugijos 1914), M. Lietuvos buvusieji rašytojai (Probočių Anūko slapyvardžiu) 1920, M. Lietuvos politinis veidrodis 1923, Vadovėlis po Klaipėdos Kraštą 1924. Po mirties išleista jo: Erkus Monte 1929, Mažosios Lietuvos amžių įvykiai 1929, Mažoji Lietuva 1929, Mažosios Lietuvos mokyklos ir lietuvių kova dėl gimtosios kalbos 1935,

Prieš mirdamas savo likusį turtą paskyrė lietuviškiems raštams leisti ir tai vykdyti pavedė Vydūnui. Jo biblioteka atiteko Aukurui.

2) (Bruažis, Brožaitis) Vilius (1843 V 17 Ragainės aps. Gaištauduose — 1909 VII 6 Tilžėje) vienas iš M. Lietuvos atgimimo pionierių, aušrininkas, gydytojas. Medicinos mokslus studijavo Karaliaučiaus universitete ir 187.1 VIII 2 apgynė medicinos' daktaro disertaciją (Bestim-mung der absoluten Blutmenge im Tier-korper). 1870 — 1871 karo gydytoju dalyvavo prancūzų ir vokiečių kare. 1871 grįžęs iš karo apsigyveno Yluvoje, 1872 išsikėlė į Drezdeną, 1882 į Berlyną, 1885 apsigyveno Tilžėje ir čia tuojau stojo Birutės draugijon ir lietuvių tarpe pradėjo tautiškai veikti, tam vartodamas net ir fantastišką kalbotyrą. Pvz. skaitė pranešimą apie tai, ar rojuje lietuviškai kalbėję (išsp. Tilžės Keleivyje 1885 N. 22). Medicinoje buvo suradęs keletą naujų vaistų nuo nugarkaulio smegenų džiovos, rachito ir kt. Įsitraukęs į lietuvišką darbą, buvo skundžiamas vokiečių valdžiai, ir ši 1888 buvo jam iškėlusi bylą. Norėdama sutrukdyti jo tautinį darbą, jį kaltino medicinos šarlatane-rija. Teisindamasis B. parašė brošiūras — Gewalt 1889 ir Aufklärung d. Arztes 1889, kur atrėmė jam prikišamus neteisingus kaltinimus. 1888—1889 vietos valdžia buvo jam uždraudusi verstis gydytojo praktika ir net globą paskyrė. Bet jo lietuviškiems ir vokiškiems bičiuliams užsistojus, šis draudimas buvo atšauktas. 1890 ir 1891 rinkimuose į Prūsijos seimą jis buvo kandidatu nuo Tilžės. Betgi pirmą ir antrą kartą tegavo po 100 balsų, ir nebuvo išrinktas.

1885—1886 B. bendradarbiavo Aušroje. Kurį laiką buvo atsakomasis Varpo ir ūkininko redaktorius ir spaustuvininkui Mau-derodei garantavo Varpo skolas už popierių ir spaudą. 1898 nuo tos garantijos atsisakė, bet pats sumokėjo likusią 800 markių Varpo skolą. Per jį ilgai ėjo ir visa Varpo —Ūkininko korespondencija. 1886 išspausdino atsišaukimą Mieli lietuvininkai; Aušroje išsp. eilėraštį Lietuviška tu gimtinėlė.

Prabočių Anūkas M. Lietuvos buv. rašytojai 1920.

Brusilov Alekse j (1853—1926) rusų generolas. 1916 V, būdamas pietų vakarų fronto vadu, įvykdė sėkmingą austrų fronto pralaužimą ties Jazlovcu. 1917 V—VI vyriausias kariuomenės vadas. 1920 vyriausiojo bolševikų kariuomenės vado ypatingos tarybos pirmininkas. 1924 iš kariuomenės pasitraukė. Išsp. Vospominanija 1929.

Brusokas Jurgis (1899 IV 28 Marijampolės aps. Gudelių vi. Makrickų k. — 1942 II 14 nukautas Rusijoje) majoras, rašytojas. Po I pas. karo iš Rusijos grįžęs Lietuvon, stojo karo mokyklon, kurią pabaigė 1919. Tarnavo daugiausia 5 pėstininkų pulke. 1941 lietuviškojo korpo sudėtyje buvo priverstas trauktis su bolševikų kariuomene. 1941 VIII vokiečiams užėmus miestą, kuriame stovėjo ir B. dalinys, B. atsipalaidavo nuo bolševikų kariuomenės ir jau drauge su lietuvių kuopa dalyvavo vokiečių—bolševikų kare už Lietuvą.

Spaudoje pradėjo bendradarbiauti nuo 1917 Lietuvių Balse Petrapilyje. Vėliau

V. Bruožis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai