Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/296

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


mos narių pirmas Lietuvon atsikėlęs buvo Jonas Ciprionas B. (m. 1638).

1) Adomas (1722—1790) D. L. K. kariuomenės pulkininkas, 1748 generolas leitenantas, 1/58 Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalas ir Polocko vaivada.

2) Ciprionas Povilas (1612X29 Mikoliškiuose — 1688 Varšuvoje) 1650 D. L. K. referendaras, 1657-1672 D. L. K. raštininkas. Devynis kartus buvo Lietuvos atstovu derybose su Maskva. 1667 pasirašė Andrusovo taiką. 1680 Trakų kastelionas, 1684 Trakų vaivada.

3) Jonas Vladislovas 1646 VIII 5 —1710 IX 29 Bistricijoje) Cipriono Povilo (2) sūnus, 1705—1710 Trakų kastelionas.

4) Karolis (1796—1854 VII 25) Sta-hine, Suvalkų apylinkėje, įkūrė pavyzdingą ūkį, statė įvairius fabrikėlius, rūpinosi valstiečių buities pagerinimu ir jau 1853 savo dvaruose panaikino baudžiavą.

5) Konstantinas Kazimieras (1644—1722 X 24) Cipriono Povilo (2) sunus, Vilniaus vyskupas. 1657 stojo į Vilniaus seminariją, 1661 Vilniaus kanauninkas. 1665—1668 studijavo Romos collegium Clementinum. 1668 įšventintas kunigu. 1669 Vilniaus kapitulos narys. 1671 D. L. K. sekretorius ir Trakų klebonas. 1684 Smaiensko vyskupas, 1687 Vilniaus vyskupas. Pagarsėjo kova su Lietuvos hetmonu Sapiega. 1692 šiam pastačius kariuomenę dvasininkų dvaruose, B. iškėlė jam bylą. Sapiegai ne,nusileidžiant, B. 1693 kuriam laikui sustabdė katedroje pamaldas, o 1694 ekskomunikavo hetmoną ir jo šalininkus. Nors Sapiegą palaikė primas Radziejovskis, bet B. atsisakė pripažinti Radziejovskio viršenybę kaip Lenkijos, ne Lietuvos, pri-mo. 1696 išvyko Romon. Mirus Sobieskiui, prieš naują elekciją B. per įgaliotinius susitaikė su Sapiegomis. 1697 grįžo Vilniun. 1717 sušaukė vyskupijos sinodą, Trinopoly-je įkūrė trinitorius ir pastatė Verkių rūmus.

Dar 1689 III 4 jo iniciatyva ir rūpesčiu Varšuvos seimas nuteisė, esą, už ateizmą sudeginti K. Liščinskį (popiežius Inocentas XI tą sprendimą vėliau griežtai pasmerkė).

6) Mykolas (1722—1784 V 3) D. L. K. generolas leitenantas, 1758 D. L. K. rašti-ininkas. Čartoriskių įrankis. 1764 D. L. K. generalinės konfederacijos maršalas. 1765 D. L. K. didysis paiždininkis, pasižymėjęs valstybinio iždo plėšimu.

7) Mykolas Jeronimas (1762 — 1805) 1794 sukilimo Lietuvoje metu buvo Laikinosios Lietuvos Vyriausybės nariu, po 1794 lietuvišku atsišaukimu lietuviškai pasirašęs — Miehalas Brastawskas Pisaris W. X. Litt.

8) Povilas Ksaveras (1739 III 30 Mosaže — 1827 Rukainiuose) 1755 Vilniaus kanauninkas. 1758—1762 studijavo Romoje Collegium Clementinum. 1762 D. L. K. raštininkas, 1763 įšventintas kunigu, 1774 — 1787 D. L. K. referendaras. 1794 — 1798 gyveno Drezdene ir Romoje. 1798—1824 Turgelių klebonas, ir čia pastatė bžn. 1823 Vilniaus prelatas arkidiakonas, 1825—1827 Rukainių klebonas.

1767 30 km nuo Vilniaus įsigijo Merkinės dvarą, jo pavadintą Pavlovu, ir čia įkūrė vad. Pavlovos respubliką. Valstiečius pavertė činšininkais, įvedė valstiečių savivaldą, tvarkė jų ūkį, organizavo jų kariuomenę ir tvarkė jų kultūros reikalus. 1795 iškeitė Merkinę į namus Saksonijoje. Jam išvažiavus, ir jo įkurtoji „respublika” sugriuvo. Daug rašė originaliai. Išsp. Paw-low od roku 1767 do 1795, 1811, Rozmyšla-nia na wsi w Turgielach 1811, Wiadomošei genealogiczne o domu Brzostowskich 1797 —1811, Lekarstwa dla wygodu gospodarzy w Pawlowie mieszkających 1770, Ustawa w Pawlowie 1771.

9) Stanislovas (1733 III 3 Vilkaloto-je — 1769 IV 8) D. L. K. pulkininkas. Radvilų buvo 1767 statomas Lietuvos konfederacijos maršalu. 1767—1769 Livonijos vaivada.

Brzozovvsiki 1) Kazimieras (1697 II 25 Pagiryje — 1756 XII 7 Vilniuje) Lietuvos jėzuitas. 1703 stojęs į jėzuitus, buvo Pinsko, Nesvyžiaus, Slucko kolegijų rektoriumi, 1755—1756 Vilniaus akademijos rektorius. Kurį laiką buvo Lietuvos jėzuitų provinciolu, Išsp. Legacya švviętsza 1725.

2) Raimundas (1763 XII 7 Lietuvoje — 1848 VIII 23 Neapolyje) jėzuitas. Kada popiežius Klementas XIV panaikino jėzuitų vienuoliją, ji toliau veikė Gudijoje. B. buvo jėzuitų generolo Tado Brzozows-kio asistentu, Polocko akademijos profesoriumi, 1817 VIII 1 — 1820 tos akademijos rektoriumi. Redagavo Miesięcznik Polocki. 1820 XII 20 carui Aleksandrui I ištrėmus jėzuitus, gyveno Romoje, Vokietijoje, Neapolyje.

3) Tadas (1749 Varmėje — 1820 II 5 Polocke) 1769 stojo į jėzuitus ir per 16 metų buvo Gudijoje išsilikusiųjų jėzuitų generolu — Lenkevičiaus, Kareno, Grube-rio — asistentu. Gruberiui 1805 IX 2 mirus, buvo išrinktas Rusijos jėzuitų generolu. Prie jo jėzuitų kolegija Polocke buvo pakelta akademija. 1814 išrūpino iš popiežiaus Pijaus VII bulą Sollicitudo omnium

Kan. P. Bžostauskas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai