Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/298

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


vojusios ties Reimsu, vadas, paskiau generalinio štabo viršininkas. Po karo vyriausiojo teismo narys. Parašė Hindenburg et Ludendorff, L’armėe ailemandė pendant la guerre de 1914—1918.

Buba Telšių aps. Plungės ir Rietavo vi. upelis, Jūros (Nemuno) kairysis intakas, 6,2 km ilgio, įteka į Jūrą 169,1 km nuo jos žiočių. Baseino plotas 16 km2.

Bubak Alois (1824—1870) čekų tapytojas peizažistas. Nuo 1858 Prahos meno akademijos profesorius. Paveikslai: Iš Berdezo apylinkių, Ežeras Plokensee.

Bubalus dykaragių atrajotojų šeimos pa-gentė. Dideli, sunkūs galvijai, didelių ausų, plataus snukio, ilga kuokšte užbaigta uodega, dažniausiai plonų plaukų. B. de-pressicornis, anoa, panašus į antilopes, sudaro lyg tarpugrandį, jungiantį antilopes su galvijais. B. kaikurių prijaukintų rūšių, anoa yra mažiausia B. rūšis — turi apie 2 m ilgio ir apie 1 m augščio pečiuose. Gyvena Celebeso saloje. B. mindorensis — mindoro B., didesnis už anoa, gyvena Filipinų salose. B. bubalis — Indijos B. ar arui. Didelis galvijas ligi 1,8 m augščio. Gy vena drėgnuose miškuose, ypač žemupiuose ir lagūnų pakraščiuose; dažnai puola žmogų ir dramblį. Iš šios rūšies prijaukintu yra kilęs naminis B. Pastarasis yra paplitęs visoje pietų Azijoje, Japonijos ir Kinijos pietuose, Malajų salyne, Europos pietų rytuose, Balkanų pusiasalyje, Vengrijoje ir pietų Italijoje. Jis reikšmingas kaip naminis gyvulys, B. turi Nylo deltoje nuo to laiko, kada ištikęs maras sunaikino buvusią ten galvijų veislę. Europoje B. įveisti apie 500 po Kr. Mėgsta gyventi pelkėtuose žemupiuose (Nylo, Dunojaus). B. caffer — kairinis B., didžiausias ir stipriausias šios pagentės galvijas, nedidelės galvos. Gyvena Kaplande ir kitur Afrikoje.

Bubarda (isp.) viduramžiais pilies sienoje angos akmenims į priešus mesti ir vandeniui ar dervai į juos pilti.

Bubastidai dvidešimt antroji Egipto faraonų dinastija, valdžiusi Egiptą 945—745 pr. Kr., perkėlusi savo sostinę iš Herakle-polio į Bubastį. žymiausieji B. — šošenk I, II, III ir IV ir Osorkon I ir II.

Bubastis senovės Egipto miestas Nylo žiotyse, egiptiečių vadintas Tell-Basta, šių dienų Zagazido apylinkėse. B. minimas XI faraonų dinastijos (2160-2000) laikais kaip XIX nomo centras. Iškilo Bubastidų laikais, tapęs XXII faraonų dinastijos sostine. B. dalį griuvėsių atkasė E. Naville 1887 —1889, jų tai’pe ir deivės Bubastis šventyklą.

E. Naville Bubastis 1891; J. H. Breasted Ancient records of Egypt 1906—1907.

Bubastis senovės egiptiečių deivė, garbinta devynioliktajame nome, ypač Bubasčio mieste, kur buvo didelė šventykla. B. buvusi moteriškės pavidalo su liūto ir katės galva. Jos kultas buvo paplitęs ir tarp romėnų. Jai buvo skirtos dvi metinės šventės, kurių viena buvo švenčiama Memfise, kita B. mieste.

J. H. Breasted Development of religion and thought in ancient Egypt 1912.

Bubbles (angį.) muilo burbulas, anglų terminas išpūstoms operacijoms, sandėriams, sudaromiems akims apdumti, beribei spekuliacijai pažymėti.

Bubelis Juozas (g. 1904 VII 7 Šiaulių aps. Lygumų vi. Sutkūnų k.). Mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Telšių kunigų seminarijoje. 1930 iš IV kurso išstojo ir dirbo įvairiuose Lietuvos Banko skyriuose. Tremtyje gyvendamas, buvo Lietuvių tremtinių bendruomenės ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Ravensburge valdybos narys. 1948 Čiurlionio ansamblio administratorius. 1950 išemigravo į Kolumbiją. Buvo bendradarbis, leidžiant žemaičių kalendorių 1930. Rašė Ryte, Bendrajame Darbe, Suvalkietyje. Tremtyje bendradarbiauja Drauge ir Dirvoje.

Bubėnaitė-čeponienė (g. 1892 IV 3 Šiaulių aps. Tryškių vi. Kiaulakiuose) gydytoja. 1922 Lietuvos universiteto histologijos katedros asistentė: 1923—1924 lektorės teisėmis dėstė farmaceutinę anatomiją ir fiziologiją. Lietuviškosios Enciklopedijos ir Medicinos bendradarbė.

Buber Martin (g. 1878) žydų religinis fi-fosofas ir rašytojas. 1924—1933 žydų religijos ir etikos profesorius Frankfurte a. M. universitete. Nuo 1938 Jeruzalės universiteto profesorius. Tyrinėjo judaizmo filosofiją ir daugelyje savo veikalų iškėlė chasi-dizmą. Išsp. Ich und Du 1923, Zwiesprache 1932, Königtum Gottes 1936, Moses 1946, Dialogisches Leben 1947, Das Problem des Menschen 1948, Glaube der Propheten 1950, Gog und Magog 1950, Israel und Palästina 1950, Gottesfinsternis 1952, Die chasidi-sche Botschaft 1952. Nuo 1926 drauge su kataliku Wittigu, evangeliku Weizsäckeriu leido Die Kreatur.

Bubiai Šiaulių aps. Padubysio vi. dvaras ir vasarvietė, 14 lem nuo Šiaulių. Prieš tiesiant Tauragės—Mintaujos (Jelgavos) plentą, B. buvo arklinio pašto sustojimo vieta. 1,5 km nuo plento yra B. piliakalnis, pro kurį teka Dubysos upė. XVI a. tebuvo Augštelkių vi. sodyba. XVIII a. pabaigoje B. atiteko Zubovams. D. Zubovas B. pakėlė gyvulių ir pieno ūkį. 1899 B. D. Zubovo iniciatyva įsteigta ir jo lėšomis laikoma pradžios mokykla. 1910 žemesnioji 3 metų gyvulininkystės ir pienininkystės mokykla. Abiejose mokyklose buvo išrūpinta dėstyti lietuvių kalbą. Anksčiau B. buvo tiJk dvaras. Lietuvos Nepriklausomybės metu

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai