Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/305

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


pato (Tartu) universiteto gamtos fakultetą ir tais pačiais metais persikėlė į medicinos fakultetą. Karui prasidėjus, 1914 liko Lietuvoje ir 1915—1919 mokytojavo Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1919—1924 buvo Lietuvos kariuomenės karo valdininku. 1922 II 30 stojo į LU medicinos fakulteto IV kursą, 1925 fakultetą baigė ir 1927 III 23 gavo medicinos gydytojo diplomą. .1924 XI 1 — 1927 anatomijos katedros jaunesnysis asistentas, 1927 IV 1 — 1930 IV 1 Vilkaviškio apskrities ligoninės vedėjas. Universitete priklausė studentų socialistų draugijai ir buvo Lietuvių studentų susi-šelpimo draugijos steigėjuose. Bendradarbiavo socialistinėje spaudoje, paskiau Medicinoje.

Būčiai. Dvi lietuvių giminės, kurių viena, atkilusi nuo Gumbinės, Įsikūrė šakių aps., o kita augštaičiuose. B. pavardę sulenkinus, Užnemunėje atsirado ir nemaža Bu-činskių.

1) Andrius (m. apie 1810 pirmasis, atvykęs nuo Gumbinės įsikūrė Šilgalių k.

2) Pranciškus (apie 1850 Šilgaliuo-se — 1923 IX ,18 Gelgaudiškyje) Andriaus vaikaičio Jono (švelnabūdžio) sūnus, kunigas. Išėjęs K. ¡Naumiestyje ir Marijampolėje 4 klases, 1869 stojo į Seinų kunigų seminariją. 1874 II įšventintas kunigu, paskirtas Seinų katedros vikaru. Paskiau Prienuose, Alvite, Pakuonyje, nuo 1883 Gelgaudiškyje. čia nuo 1895 klebonaudamas, sudarė platų lietuviškii knygų platinimo ratą, organizavęs net visą knygnešių būrį. Pirmas pradėjo platinti religinius paveikslėlius, spausdintus Krokuvoje. Angrabaitis, jų gaudamas Tilžėje, antroje jų pusėje išspausdindavo lietuviškas maldeles. B. be-klebonaujant, buvo žymiai papuošta bažnyčia. 1911 Gelgaudiškyje buvo generalioji marionų kapitula, kurioje kun. J. Matulai-tis-Matulevičius buvo išrinktas vienuolijos generolu.

3) Andrius Stanislovas (1875 X1 28 šilgaliuose — 1900 IX pabaigoje Gelgaudiškyje) kun. Pranciškaus (2) brolio Jono (1844—1904) sūnus, kunigas. Baigęs Marijampolės gimnazijos 4 klases, stojo į Seinų seminariją, kurią baigęs, 1898 įšventintas kunigu, buvo vikaru Slavikuose. Dar klierikas su A. Civinsku, J. Narjausku, J. Šidlausku ir Paukšteliu vertė 1893 Smolikovs-kio Marijos mėnesį, išspausdintą 1900.

4) Juozas (1873—1927 IV 27 Šilgaliuose) kun. Andriaus Stanislovo (3) ir Pranciškaus Petro (5) brolis. Paveldėjęs ūkį šilgaliuose, iš Prūsų smarkiai gabeno lietuviškas knygas, o į Prūsus įvairią politinę medžiagą. 1906 buvo gaudomas rusų policijos kaip 1905 Vilniaus seimo rezoliucijų platintojas ir žmogus, turįs nelegalių santykių su užsieniu. Dėl to du kartus turėjo slapstytis M. Lietuvoje. I pas. karo metu vokiečių buvo suimtas ir išgabentas j Cellės kalėjimą Hannoveryje, kur buvo išlaikytas trejus metus.

5) Pranciškus Petras (1872 VIII 20 K. Naumiesčio aps. Slavikų par. šilgaliuose — 1951 X 25 Romoje) vyskupas,Jono (1844—1904) sūnus, Andriaus Stanislovo (3) ir Juozo (4) brolis. Nuo 1877 mokėsi namie, 1880 Slavikų pradžios mokykloje, 1883—1889 Marijampolės gimnazijoje, 1890 stojo į Seinų kunigų seminariją ir ją 1895 baigė. Jau seminarijoje žadino klierikų tautinę sąmonę, organizavo ir leido rankraštinius laikraštėlius Knapt 1891, Visko po Biskį 1892, taip pat bendradarbiavo 1891 Ūkininke, 1892—1894 Vienybėje Lietuvninkų, 1892—1895 Žemaičių ir Lietuvos Apžvalgoje, 1894—1895 Varpe, su J. Laukaičiu ir Ilgūnu išvertė Fischerio Pamokslus ir ganytojo kalbas sodiecziams (išsp. 1894), suredagavo Smolikovskio Marijos mėnesio penkių klierikų atliktą vertimą (išsp. 1900).

Seminariją baigęs, 1895 stojo į Petrapilio kunigų akademiją, kurioje už darbą De papa Honorio et Sexto Consilio Oecu-menico 1898 gavo teologijos kandidato laipsnį, o už darbą De S. Stanislao Epis-copo Mortyre 1899 teologijos magistro liapsnį. 1895 III 25 įšventintas kunigu, tų pačių metų rudenį stojo į Fribour-go, Šveicarijoje, universitetą ir ten apgynęs istorinę apologetinę tezę apie šv. Stanislovą (lenkų kalba — Šw. Stanislaw buvo išsp. 1902 Krokuvoje), 1901 VII 27 gavo teologijos daktaro laipsnį. Studijuodamas Petrapilyje, nuo 1896 bendradarbiavo Tėvynės Sarge, nuo 1900 Žinyčioje. 1901 XI — 1902 III 31 vikaras Slavikuose, 1902 IV — VII Seinų kunigų seminarijos profesorius, nuo 1902 VIII 1 Petrapilio kunigų akademijos e. o. profesorius, nuo 1905 ord. profesorius, šiuo laiku bendradarbiavo ir Dirvos žinyne ir parašė De Summo Pontifice ir Historia Apologeticae Christianae. Nuo 1909 VIII 28 buvo marionų vienuolijos narys. Petrapilyje dirbdamas, skaitydavo apologetikos paskaitas ir kitų augštųjų mokyklų studentams, organizavo ir katalikų pedagogų draugiją. 1905 — 1906 redagavo Petrapilio Metraštį, arba Kalendorių. 1905 XII būva vienas iš Vilniaus Didžiojo lietuvių seimo pirmininkų. 1912 Petrapilio kunigų akademijos prorektorius, 1913 V •— 1914 ir 1914

Vysk. P. Būčys

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai