Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/308

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


rėję, sukilėliai pasitraukė į Būdos mišką.

3) Vileikos aps. miestelis (Budslav). Bažnyčia statyta 1504. Bernardinai buvo įkurdinti 1643. Barbora Skarulskienė 1756 prie vienuolyno įkūrė muzikos mokyklą. 1858 rusų valdžia vienuolyną uždarė.

Būda (sl.) 1) palapinė, pastogėlė, gurbas, sarginė.

2) Iš šakų surenta arba supinta palapinė, kurioje piemenys, arkliaganiai slepiasi nuo lietaus ir vėjo. Jos sarantoje galima įstebėti pirmykščių mūsų klojimų ir kitų trobesių konstrukcijos pradmenų.

3) Senovės Lietuvoje, nuo XVI a., B. buvo vieta, kur girios medžiai buvo apdorojami didžiojo kunigaikščio iždo naudai: ruošdavo lenteles statinėms, šiaipjau lentas, stiebus laivams, pelenus, dervą, degutą. Ilgainiui tose vietose susikūrė gyvenamosios vietovės, kurios nuo B. ir gavo vardą, ligi mūsų laikų išlikusį.

Buda pasilikęs Vengrijoje Atilos brolis, laikomas legendiniu Budapešto miesto kūrėju.

Budafok Vengrijos miestas į pietus nuo Budapešto, Dunojaus dešiniajame krante. 24.375 gyventojai (1941). Daug gyvenamųjų namų iškalta kalkakmenio uolų šlaituose.

Būdai Kėdainių aps. Baisogalos vi. viensėdis, 10 km nuo Baisogalos. 1863 sukilime rugpjūčio mėnesį čia buvo kautynės tarp kun. Mackevičiaus vadovaujamojo sukilėlių būrio ir rusų kariuomenės. Nustojęs 24 nukautų ir kelių nelaisvėn patekusių, kun. Mackevičius turėjo atsitraukti.

Būdakalnis Švenčionių aps. Daugėliškio vi. kalnas, 3,5 km į vakarus nuo S. Daugėliškio miestelio, ties Užušilės kaimu (Ažu-šilė; sulenkintas į Zaborce kaimą; nuo ano lenkiško vardo lietuvių vadovėliuose klaidingai vadinamas Zabarčių kalnu). B. viršūnė yra 285 m nuo jūros lygio, nedaug žemesnė už Jokaviškių kaimo kalną tarp Ceikinių ir S. Daugėliškio (289,3 m nuo jūros lygio). Tai augščiausias Švenčionių apskrities kalnas.

Budapestas, Budapest, Vengrijos sostinė, abiem pusėmis Dunojaus: dešiniajame krante —- Buda, o kairiajame — Pešt, Seniausioji ir augštame krante įsikūrusi B. dalis yra Buda; 1.058.000 gyventojų (1948; 1930 — 1,6 miliono). B. yra didžiausias kurortinis miestas su 50 radioaktyviųjų, sieringų karštų versmių (ligi 740C), daugybe ligoninių ir sanatorijų. Ligi 1945 B. buvo laikomas vienu iš gražiausių Europos didmiesčių, bet per II pas. karą orinių puolimų ir rusų artilerijos (po 14 savaičių trukusios apsiausties užimtas 1945 II 13) 70% sunaikintas. Iš svarbiausiųjų žymenybių yra 1635 įkurtas universitetas, veterinarijos akademija, karo akademija, muzikos ir meno augštosios mokyklos, prekybos akademija, 21 muzėjus, 14 teatrų, šv. Stepono katedra (1851—1905), šv. Motiejaus (karalių vainikavimo vieta) bažnyčia.

Budapestas. Parlamento rūmai

Buda 1780

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai