Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/309

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Budą su Peštu jungia 6 tiltai per Dunojų. Iš upės keturių salų žymiausioji yra Margaritos sala (62 ha) su mineralinio vandens versmėmis, maudyklomis, sporto aikšte ir parku. B. yra žymus geležinkelio linijų mazgas Europoje. B. išaugo iš romėnų karinės stovyklos Aquincum (iš anų laikų amfiteatro ir maudyklų liekanos), 1241 sunaikintas totorių, 1526 sudegintas turkų. Labiausiai išaugo ir išgražėjo XIX a. Budoje koncentravosi administracinės įstaigos, o Pest prekyba. 1872 abu miestai sujungti į vieną.

Būdas senovės lietuviu kalnėnų ir žemaičių —- 1845 išspausdintas S. Daukanto veikalas. 1822 S. Daukantas parašė Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių, kurių rankraštį nurašinėjo D. Poška ir S. Stanevičius ir kuris, tebuvęs išsp. Kaune 1929. Vėliau, dar prieš 1838, S. Daukantas išplėtė Darbus į Istorije že-maytyszka (pakeitus rašybą ir kalbą, išspausdinta 1892 — 1897 Amerikoje), paskiau Petrapilyje dar prieš 1850 sutrumpino į Pasakojimą apie veikalus lietuvių tautos senovėje (perdirbus rašybą ir kalbą, pradžia išsp. 1893 M. Lietuvoje). Savo 1838 Istorijos pirmuosius skyrius Simanas Daukantas apie 1844 perdirbo, padidino ir 1845 išsp. Jokūbo Laukio slapyvardžiu, knygą pavadinęs Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių. Ištaisius rašybą, jis buvo 1893 išsp. Plymouthe, Pa., o tretįjį kartą 1935, J. Tal-mantui pritaikius žemaičių tarmę bendrinei kalbai, šį darbą rašydamas, S. Daukantas medžiagą ėmė iš Kotzebue Preussens ältere Geschichte 1808, T. Narbuto Badania strožytnošci litewskich .1817, K. Bagužio O początkach narodu i języka litewskiego 1808, J. Voigto Geschichte Preussens 1827, T. Lepnerio Der preussische Litauer 1690, (1744), Lasickio De diis Samogitarum 1615, Dusburgo, Luko Dawido kronikomis, Kojalavičiaus, Stryjkovskio istorijomis, T. Narbuto Dzieje 1835, Karamzino istorija. Būdo skyriai: krašto vieta, tikyba, ūkis, karyba, prekyba, pinigai. R. Podbereskio redaguojamas Rocznik Literacki 1849 išsp. Būdo karybos skyriaus lenkišką vertimą su V. Smokovskio 20 raižinių (tai 1921 pakartota Vilniuje — Jak walczyli dawni lit-wini). S. Daukantas stengėsi visa grįsti patikimais šaltiniais, betgi suklysdamas, kai šaltinis (pvz. Lasicikis) išaiškėjo nepatikimas. Savo tautos praeities karštas gerbėjas, svajodamas jos priminimu apmirusią tautą prikelti, kaip ir kituose savo darbuose, taigi ir šiame darbe S. Daukantas buvo ne tik tyrinėtojas, bet ir kovotojas dėl savo tautos. Nors ištisu senovės lietuvių gyrimu nebuvo patenkintas nei vysk. M. Valančius, nei vėlesnieji varpininkai, nors mokslo kritika daug kur vis suranda ko jam prikišti, bet patriotiškai auklėjamosios reikšmės Būdas nenustojo ligi mūsų laikų.

Biklavas Stasys (g. 1908 III 5 Šiaulių aps. Papilėje) rašytojas. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1929—1933 VDU teologijos-filosofijos ir humanitarinių mokslų fakultetuose. Vikaravo įvairiose Lietuvos parapijose ir kapelionavo Kauno miesto augštesnio-s'iose mokyklose. Pasitraukęs nuo bolševikų, gyveno Austrijoje ir Vokietijoje. Į Ameriką atvyko 1947. Dirba airių pa-

S. Daukanto Budo antraštinis lapas

V. Smokovskis Senovės lietuviu apsaugos pilis (Iliustr. S. Daukanto Būdui)

S. Būdavas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai