Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/31

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Virvytės 6 m platumo vaga ir liūnai ežere prie jos ištako. Ežero paviršius nukrito 85 cm, vandens plotas pasiliko tik prie rytų kranto, apie 200 ha; likusi dalis virto neperžengiamais liūnais. Dumblo gylis siekia 5—8 m.

P. Gaidamavičius Virvyčios aukštupio baseino hidrografija — Kosmos 1930, ( ” ) Biržulio ežeras — žemėtvarka ir melioracija 1937.

Biržų miškų urėdija apima Joniškėlio vl. ir visą Biržų aps. Paskirstyta į 11 girininkijų. Valstybinių miškų 1934 buvo 33.147 ha, svetimšalių globojamų 727 ha ir privačiųjų 1430 ha. Valstybinius miškus saugojo 87 eiguliai. Kasmet buvo kertama apie 80.000 ktm.

Biržų sutartis. 1701 tarp II 27 ir III 10 Biržuose sutarta sutartis tarp Lenkijos karaliumi ir Lietuvos D. K. išrinktojo Saksonijos kunigaikščio Fridricho Augusto ir rusų caro Petro I. šia sutartimi jie abu pasižadėjo visomis išgalėmis kariauti karą su švedų karaliumi Karoliu XII. Karą laimėjus, Latvija ir Estija turėjo tekti Lietuvai su Lenkija, o Ingrija, Karelija ir Narva Rusijai. Be to, Petras žadėjo duoti Augustui talkon ligi 20.000 kariuomenės ir per trejus metus po 100.000 rublių ir dar tam tikrą sumą lenkų senatoriams papirkinėti. Tačiau Augustui 1701 VII 19 netoli Rygos kautynes su švedais pralaimėjus, o Karoliui XII įsiveržus į Lietuvą ir paskiau į Lenkiją, politiniai santykiai tarp Augusto ir Petro nutrūko, ir B. S. nebuvo įgyvendinta.

Biržuvėnai Telšių aps. Luokės vi. dvaras su piliakalniu Virvytės dešiniajame krante, čia buvo įtaisytas kartono fabrikas, kuriam buvo vartojama Virvytės vandens energija.

Biržų žinios nepartinis savaitraštis, ėjęs Biržuose nuo 1922 VIII 24 ligi 1944 su pertraukomis. Įsteigė dr. J. Mikelėnas ir jį redagavo ligi 1924 pabaigos. Paskiau redagavo P. Variakojis, M. Mažuika, agr. A. Binkis, M. Plepys, vokiečių okupacijos metu J. Lipniūnas.

Bis (lot.) — du kartus, dar kartą, pakartoti. Iš Italijos ir Prancūzijos plitęs šūkis, taikomas dainininkams, kartais ir muzikoje vartojamas.

Bisceglie žemutinės Italijos uostas prie Adrijos jūros, 40.300 gyventojų (1951). Šv. Margaritos bažnyčia, statyta 1197.

Bischoff Friedrich (g. 1896) vokiečių rašytojas, 1926— 1933 Breslau, nuo 1946 Baden-Badeno radijo stoties direktorius. Lyrikos rinkiniai: Gottwanderer 1921, Gezeiten 1924, Schlesischer Psalter 1936, Das Füllhorn 1940; romanai: Die goldenen Schlösser 1935, Der W assermann 1937; pasakojimai: Himmel u. Hölle 1938, Rübezahls Grab 1939.

Bischofsburg vakarinių Rytprūsių Allensteino apygardos miestelis, lenkų vad. Biskupies. Ligi XVI a. kartu su keliais netolimais miesteliais buvo vyskupų valdoma sritis.

Biscihofshofen vakarų Austrijos kurortas ir žiemos sporto vieta, 50 km nuo Salzburgo, prie Salzacho upės, apie 8000 gyventojų (1950). 50 m augščio krioklys, vario kasyklos (nuo priešistorinių laikų).

Bischop-Auckland Anglijos miestas Durhamo graf. 38.400 gyv. (1951). Sena B. vyskupų rezidencijos pilis. Medvilnės verpyklos ir audyklos, metalo — mašinų, žemės ūkio padargų, elektrotechnikos reikmenų pramonė.

Biscoe salynas Antarktyje, Bellingshauzeno jūroje, į pietus nuo šetlandijos salyno; B. S. yra iš 11 didesnių ir 23 mažesnių salų. Negyvenamos, didesnę metų dalį išstovi apledėjusios. B. S. daugybė pingvinų; pakraščiuose laikosi banginių. 1599 rastas olandų, 1831 iš naujo anglo J. B., ir jo vardu pramintas.

Bis dat, qui eito dat (lot.) patarlė — dvigubai duoda, kas greitai duoda.

Bisegmentacija (lot.) padalinimas dviem lygiomis dalimis.

Biseksualizmas dvilytiškumas (ypač augalų).

Bisektrisė pusiaukampė (lot. bis — dusyk ir secare — kirsti) tiesė, išvesta per kampo viršūnę ir dalinanti jį pusiau.

Bisellium (lot.) senovės romėnų dvivietė kėdė kam pagerbti; honor bisellii — teisė sėdėti B.

Bisena (Bissena, Byssena, Beyssena) Nemuno deš. kranto pilis tarp Mituvos ir Dubysos ir tarp Skirsnemunės ir Veliuonos. Prieš B. 1313 ordino įkurta Christmemel pilis, kuri buvusi nuo Ragainės 50 km į rytus. Christmemelio vietoje dabar yra Narkūnų piliakalnis Gelgaudiškio vl., šakių aps. Christmemel buvęs Nemuno kairiajame krante, o jo dešiniajame krante priešais buvo B. Jos vietoje dabar esąs piliakalnis, Vytenio kalnu vadinamas, nes, kaip vokiečių 1384 (Wegeberichte) buvo rašoma, B. seniau vadinęsis Vytenio kiemu (Wythes H off), kuris Vytenio laikais buvęs svarbiausioji atrama vokiečių ekspansijai ir puolimui Nemuno ir Neries baseinan. B. buvo pastatyta XIII a. pusėje ir kartu su Junigeda bei Welun pilimis buvo apsigynimo baze nuo ordino. Pirmą kartą B. ordino pulta 1283: kryžiuočiai nusiaubė priemiesčius ir apylinkę, bet B. paimti neįveikė. Jie apsupo ją 1286, 1293, 1297, 1298, 1307, 1313. Negalėdami įveikti, 1313 jie prieš B. pastatė savo pilį Christmemel, puolė 1315, bet tik 1316 ordino magistras Theodoricus de Aldenburgk užklupo B. tuščią ir neginamą, išgriovė ir sudegino. B. buvo atstatyta, ir kryžiuočiai ją vėl puolė 1318, 1322, 1329, 1343, 1345, 1348, 1357. 1361 ordino magistras W inricus B. vėl išgriovęs. 1368 magist-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai