Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/316

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


gyvenimas, vėlės kančios arba dangaus džiaugsmas — tai tik pasakos. Toks jo mokslas kėlė neįrodytą įtarimą, kad B. buvęs priėmęs žydų tikėjimą. 1574 Loske gyvendamas, jis išleido Naująjį Testamentą su pastabomis, kuriomis buvo norėjęs paremti savo naująjį mokslą. Sinode Luclave 1582 B. buvo arionų pasmerktas. Parašė daug religinno turinio veikalų lotynų, lenkų ir rusų kalbomis.

J. Lukaszeivicz Dzieje kosciolövv wyznania helweckiego w Litwie I 1842; A. Brückner Röznowiercy polscy 1905; J. P-uryckis Die Glaubenspaltung in Litauen 1919.

Būdos girininkija Kaišiadorių miškų urėdijoje. Turėdavo 2472 ha. Miškų ligi pusės brandžių, o kiti jaunuolynai.

Būdos miškas 1) Alytaus aps., 1,5 km nuo Stakliškio, 319 ha ploto. Paviršius banguotas, dirvožemis priemolio. Vyrauja eglė, priemaišoje ąžuolas, drebulė, juodalksnis. Miškas III augštumo, 0,7 skalsumo. Medynai priebrandžiai ir brandūs.

2) Trakų aps. Kaišiadorių vi., 1285 ha ploto. Augiavietė drėgna. Dirvožemis priemolio. Medynai mišriųjų skirčių, 0,6 skalsumo. III augštumo.

3) Ukmergės aps. Gelvonių vi., 300 ha ploto. Dirvožemis molio, vietomis priemolio. Auga eglė, pušis, beržas, drebulė. Medynai III augštumo, brandūs.

Budreckas (g. 1905 X 24) kunigas ir muzikas. Kunigų seminariją baigė 1928. 4 metus studijavo Kauno konservatorijoje vargonus, choralą ir kompoziciją. Kauno kunigų seminarijoje ir VDU teologijos fakultete dėstė choralą ir bažnytinės muzikos istoriją. Vadovavo kunigų seminarijos ir Bazilikos chorams. 1937 buvo išsiųstas į Romą muzikos žinių gilinti Pontificio Instituto di Musica 'Sacra įstaigoje, kur po 4 metų studijų gavo Gregorinio choralo magistro laipsnį ir kompozicijos licenciatą Parašė motetų chorams ir lietuviškų veikalų. Mišriam chorui parašė Cantatilla. 1949 atvyko į JAV. Dirba Brooklyno vyskupijoje.

Budrevičius 1) Jonas (apie 1796 Gardino srityje — 1865 VI 20 Metze Prancūzijoje) mokėsi Vilniaus universitete, 1830—• 1831 sukilimo Lietuvoje dalyvis; emigravo Prancūzijon, kur ir mirė.

2) Vincas (1795 Kėdainių apylinkėje — apie 1860 Tvėrės gub. Staricos aps. Pa-nafidine) Vilniaus filomatas. Kaimiečio sūnus, Vilniaus universitete išėjęs matematikos mokslus. Filosofijos kandidatas. Vilniuje vertėsi pamokomis. 1820 priimtas studentų filomatų draugijon, veikliai dalyvavo jų darbuose, bendradarbiaudamas su A. Mickevičiumi, T. Žanu, J. čečeta. Skaitė jiems pranešimų matematikos klausimais (pvz. 1820 IV 16 Prawidlo Guldina), net eilėraščių (1821 I 28 — II 19), rašė apie Kėdainius, Biržus (jo laiškas 1820 VIII 15 —27). Be to, dalyvavo bičiulių (filadelfistų) ir filaretų draugijose. 1823 rudenį suimtas drauge su kitais filomatais ir filaretais, kurių per 100 buvo pripažinti kalti, bet nubausta 20, jų tarpe ir B. 1824 rudenį ištremtas iš Lietuvos, atsidūrė Maskvoje, kur 1825—1826 gyveno drauge su ištremtaisiais Mickevičiumi, Ježovskiu ir Malevs-kiu. Draugai paprastai jį Budriu vadino; 1828 jo vardu Mickevičius praminė savo baladę Trzech Budrysow, išsp. 1829 (ž. Budriai). Paskirtas Tvėrės gimnazijos matematikos mokytoju, senatvėje gyveno ir mirė pas savo mokinį Eug. Polikarpovą tos pat gubernijos Staricos apskrityje.

M. Biržiška Žemaitis Pr. šemeta — Ad. Mickevičiaus bičiulis XXVII knygų mėgėjų metraštis I 1933; J. Czubek Korespondencya filomatow — 5 tomai 1913.

Budriai. 1828 Adomas Mickevičius (1798 1855) parašė Trzech Budrysow baladę, kur lenkę vedusio XVI a. lietuvio trys sūnūs, tėvo išsiųsti dalyvauti žygiuose prieš kryžiuočius, lenkus ir rusus, ir vis kiekvienas prieš atskirą priešą, visi pasuko prieš Lenkiją, ir iš ten, kaip ir tėvas prieš pusamžį, parsivedė sau žmonas lenkes, šiai baladei parašyti poetą paveikė ne vien Petrapilio įspūdžiai, bet ir Maskvos, kurioje jis gyveno 1825 XI — 1828 IV, sueidamas su ištremtaisiais draugais vilniečiais Malevskiu, Ježovskiu, Budrevičiumi, Petraškevičiumi, Daškevičiumi, su kuriais kartu svajojo apie Lietuvą ir ten tą savo ilgesį išreiškė Krymo sonetais ir ypač Konradu Valenrodu. Jiems visiems buvo viskas miela, kas Lietuvą jiems primindavo. Net ir savo pavardes jie lietuviškai trumpino — Budrevičius virto Budriu, Daškevičius — Daškumi. Gal Jonas ir Ignas Budrevičiai ir buvo Mickevičiui anų trijų Budrių prototipais. O toms iš Lenkijos parsigabentoms lenkaitėms iš dalies prototipu galėjusios būti ir Petrapilyje gyvenusios lenkų muzikės šimanovskienės dukterys, kurių vieną, Celiną, vėliau vedė pats Mickevičius, o kitą Malevskis.

Trys Budriai buvo išspausdinti 1829 Mickevičiaus rinkinyje Poezje, o tuo pačiu laiku A. E. Odincas (Odyniec) Varšuvoje išspausdino baladę Branka Litwina, kur žudosi lietuvių nelaisvėn patekusi lenkaitė. 1859 S. Moniuška Mickevičiaus baladei parašė muziką. 189.1 vokiškai išvertė dar iš Petrapilio laikų išlikusi viena Mickevičiaus simpatija, jau pasiekusi 81 metus amžiaus Karolina Jaenisch-Pavlovienė. Rusų kalba baladę 1833 išvertė A. Puškin. Lietuviškai išvertė L. Jucevičius ir išspausdino rinkinyje Wyjątki a nowoczesnych poetow pols-kich 1837 (Trins Budrisai) kartu ir su anos Odinco baladės vertimu (Belajswe Lietuvv-nika), Vėlesnieji lietuviški vertimai — S.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai