Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/317

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Dagilio Trys Budriai išsp. 1884 rinkinyje Lietuviszkas sziupinys, paskiau M. Davainio Silvestraičio (Vyturio) ir Petro Armino Trys Budriai 1892 Varpe.

Ši Mickevičiaus baladė ne tik buvo pamėgta kaip meno kūrinys, bet jai vėliau buvo skiriama ir istorinė reikšmė; buvo siejama su Lietuvai primestaisiais saitais su Lenkija. Budrių baladės savotišku atbalsiu buvo ir 1859 L. Kondratovičiaus-Si-rokomlės parašytas eiliuotinis apsakymas Trzy corki Litwina, kur vokietis, rusas ir lenkas išvilioja tris lietuvio dukteris, kurių tėvas, jieškodamas savo išbėgusių dukterų, pats virsta krikščioniu. Visuomeninė B. sąvoka suskilo lyg dviem sąvokomis: Budriai kaip svetimųjų giriami kitataučių vyrai, sukūrę nelietuviškas šeimas ir tuo būdu aprūpinę svetimus tautinius ir net politinius reikalus, ir Trys Budriai — drauge besilaiką ir bedirbą, kitas kitą paremią broliai ir draugai, šia antrąja prasme senatvėje A. E. Odincas Trimis Budriais vadino save ir savo bičiulius I. Chodzką ir J. Korsaką, o prieš I pas. karą Trimis Budriais vadino Vilniaus lietuvius veikėjus •— brolius Petrą, Antaną ir Joną Vileišius.

P. Chmieloivski Adam Mickievvicz 1886; M. Biržiška Žemaitis Pr. Semeta — A. Mickevičiaus bičiulis — XXVII Knygų Mėgėju Metraštis I 1933.

Budriai Kretingos aps. Kartenos vi. bažnytkaimis, 10 km nuo Kretingos. Atsirado 1Y63 čia pastačius medinę bažnyčią. Ji buvo perstatyta 1903, o 1926 buvo įkurta B. parapija. 1909 kun. Felicionas Lialis čia įsteigė lietuvišką pradžios mokyklą.

Budrienė-Kuršaitė Milda (g. 1916 I 14 Lawrence, Mass.) gydytoja, visuomenės veikėja. 1923 su tėvais išvyko Lietuvon. Ten mokėsi Tauragės ir Kauno gimnazijose, 1940 baigė VDU medicinos fakultetą. Nuo 1929 dalyvavo skautų sąjungos veikloje, 1935 —1938 buvo VDU studenčių skaučių draugovės pirmininkė. Grįžusi 1946 į JAV ir gavusi teisę medicinos praktika verstis, vistiek nenutraukė ryšių su skautais: nuo 1954 yra akademinio skautų sąjūdžio Amerikoje pirmininkė. Medicinos ir visuomeniniais klausimais bendradarbiauja Drauge, Sandaroje, Mūsų Vytyje, Moterų Dirvoje.

Budrikas 1) Domininkas (1798 Žemaitijoje — 1873 IV 17/29 Zablotėje, Vilniaus vyskupijoje) kunigas rašytojas. Seminariją pabaigė Vilniuje. Kunigu įšventintas 1829. Paskirtas vikaru į Žaslius, 1842 —1844 Kėdainių vikaras, 1845—1846 Vandžiogaloje, 1848—1849 šašuoliuose ir Žirmūnuose, 1850—1854 uždarytas Vilniaus domininkonų vienuolyne. 1855—1856 vikaras Labanore, 1857—1860 monsinjoras Vilniuje, 1860 vikaras Paberžėje, 1863 emeritas be vietos, nuo 1864 monsinjoras Svyriuose, 1869 ten pat vikaras, nuo 187.1 ligi mirties vikaras Zablotėje, Vilniaus vyskupijoje. Per kunigo darbo 44 metus augš-čiau vikaro nepakilęs, matyti, ano laiko Vilniaus vyskupijos lenkiškose viršūnėse dėl savo lietuviškumo gero vardo neturėdamas.

Prieš 1856 buvo parašęs 4 lietuviškas knygutes ir jas Varnių seminarijos prof. kun. J. Račkauskui nusiuntęs susipažinti ir tarpininkauti spaustuvininkui Zavadzkiui, kad tas jas išspausdintų. Tačiau Račkauskui Zavadzkiui nurodžius, kad tai ne tikybinės, bet tik moraliojo ir mokomojo turinio knygutės, iš kurių leidėjas neturėsiąs didelio pelno, Zavadzkis jas spausdinti atsisakė, nors ir B. jam įrodinėjo, kad lietuviams esančios reikalingos ne vienos tik tikybinės knygos, bet ir tokios, kurios galėtų ir jų protą morališkai apšviesti. Zavadzkį čia veikė ir tai: tuo laiku jis pasaulietinio turinio lietuviškų knygų spausdinimą stengėsi kliudyti, kad jos nenukonkuruotų lenkiškų knygų. Po to Budrikas kreipėsi į kitą Vilniaus leidėją M. Orgelbrandą, kuris 1859 Sirkino spaustuvėje išspausdino B. vertimą iš lenkų kalbos — Namu Križius arba kajp rejkie suditi yr misliti apej gie-rima arielkas? ši knygutė buvo paskleista Žemaitijoje vysk. Valančiaus vairuojamos blaivybės akcijos metu.

2) Juozapas Pranciškus (g. 1893 Telšių aps. Ylakiuose). 1910 atvyko į JAV. 1929 IX Chicagoje suorganizavo radijo valandėlę. Dainininkams rengė įvairias radijo varžybas. Išleido S. Šimkaus 4 dainas solo su pianinu, lietuviškų liaudies dainelių ir šokių rinkinį 1930.

3) Pranciškus (1847 Kretingos aps. Skuodo vi. D. Palieknės k. — 1921 V 8 ten pat) aušrininkas. Prieš 1864 baigęs Skuodo pradžios mokyklą, visą savo amžių ūkininkavo savo ūkyje. Su savo kaimynais, S. Ašokliu ir Jurgiu Pabrėža, sudarė „trejukę” lietuviškiems laikraščiams ir kitiems spaudos draudimo laiko lietuviškiems spaudiniams platinti, J. Snapelio slapyvardžiu Aušros 1885 N 9 išspausdino korespondenciją iš Skuodo. Spaudą leidus, bendradarbiavo mūsų legalioje spaudoje.

4) Vincas (g. 1895 II 15 Švėkšnoje) mokėsi Palangos progimnazijoje ir šiaulių gimn. 1912 atvyko Amerikon. Lankė paišybos ir muzikos kursus Yale universitete New Havene ir teisę New Yorko universitete. Nuo 1922 advokatas. Nuo 1912 bendradarbiavo Vienybėje Lietuvninkų.

V. J. Budrikas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai