Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/320

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


syti Lietuvos istoriją, ir B. buvo sutikęs tai padaryti. Bet jokio to darbo pėdsako nėra išlikę.

M. Biržiška Lietuvių dainų literatūros istorija 1919.

Budte tariamoji M. Lietuvos lietuvių išminties ir saugumo deivė, kurios vardą T. Narbutas nugirdęs iš vi e..V o Kuršių marių žvejo. Be abejo, ir toji deivė tiek bendra teturėjo su senovės lietuvių religija, kiek ir kitos Narbuto pramanytosios ar ir iš Lasickio pakartotosios lietuvių tariamosios dievybės.

T. N ar bu t Dzieje starožytne narodu litewskiego I 1835.

Buduaras (pr.) elegantiškai įrengtas kambarys, analogiškas kabinetui, bet skirtas specialiai buto šeimininkei, jos svečiams, darbui ir tualetui. Atskiru kambariu tedaromas tik dideliuose butuose, dažniausiai šalia miegamojo kambario. Mažuose butuose B. atstoja atitinkamai įruoštas miegamasis kambarys: B. baldai, moteriškas rašomasis stalas, minkštų baldų komplektas su staliuku, veidrodis, lentyna knygoms. Ant grindų tiesiamas kilimas, sienos puošiamos paveikslais.

Būdų girininkija Jonavos vi. Tai Būdų 2846 ha ploto miškas. Daugiausia eglynai su juodalksniu, drebule, ąžuolu, uosiu; vietomis ir pušynai. Medynai priebrandžiai, dirvožemis molio, priemolio. Laikosi briedžių, perisi juodųjų gandrų.

Budulis Hermanis (g. 1882) latvių psichiatras, 1924—1944 nervų ligų profesorius Rygos universitete. Nuo 1944 Wūrzburgo universiteto profesorius. Išsp. Pėtijis mala-rijas, insuliną un kardiozola terapijų gosa slimimas.

Būdų miškas. 1) Kėdainių aps. 6 km nuo Grinkiškio, 110 ha ploto. Dirvožemis priemolio. Beržynai su drebule, egle, juodalksniu. Medynai viduramžiai, IV augštumo, 0,6 skalsumo.

2) Kėdainių aps. Krakių vi. 25 ha ploto. Mišrūs beržo, ąžuolo, drebulės medynai. III augštumo.

3) Raseinių aps. Šiluvos vi. 185 ha ploto. Dirvožemis priemolio, priesmėlio, vietomis durpžemio. Vyrauja eglė ir drebulė, priemaišoje beržas, juodalksnis.

Būdupė dvi M. Lietuvos upės: 1) vok. Budup (Osaičio) Argės, Lauknės, Nemunyno dešinysis intakas, 27,3 km ilgio. Argės raiste jungiasi su Osaičiu, 3 km nuo jo žiočių. Kairysis intakas Šilupė — 9,9 km ilgio.

2) (suvok. Buduppe) Įsros (Priegliaus) kairysis intakas, 19,0 km ilgio. Dešinysis intakas Ragupė — 2,2 km ilgio.

Budutis, kukutis, lukutis, kuodagalvis (Upupa epops) kukučių šeimos (Upupidae) paukštis. Ilgo, laibo, lenkto snapo, trumpų kojų. Turi dviejų plunksnų eilių augštą kuodą. Tik viena B. rūšis gyvena Europoje ir Azijoje, o visos kitos Afrikoje. Europoje, taip pat ir Lietuvoje gyvenanti rūšis yra ligi 31 cm ilgio, rusvos spalvos, juodų sparnų ir uodegos su plačiomis baltomis skersinėmis juostomis. Kuodas puošnus, didelis, ryškiai rudas su juodais plunksnų galais, žiemai išskrenda į šiaurės Afriką. Lietuvoje daugiausia laikosi plačiose ganyklose, besimaitindamas smulkiais gyvūnėliais, ypač sliekais. Lietuvoje ir Latvijoje vadinamas ir bado paukščiu. B. peri vaikus uoksose arba lizde ant žemės. Deda 4r— 7 kiaušinius. B. Europoje bepradedąs nykti paukštis. Todėl 1935 V tarptautinis kongresas paukščiams globoti nutarė paskelbti visokią Bi. globą.

Būdvyčių miškas Tauragės aps. Švėkšnos vi. 270 ha ploto. Dirvožemis priesmėlio, molio. Eglynai su pušimi, ąžuolu, juodalksniu,, skroblu, drebule. Vyrauja brandfis medynai.

Būdviečiai Klaipėdos aps. Aglonėnų vi. bažnytkaimis. Grynai lietuviška parapija. Bažnyčia statyta 1665. čia 1701—1750 klebonu buvo P. Z. Šusteris, kartu su S. Bit-neriu 1701 išleidęs pirmąjį lietuviškai išspausdintą Naująjį Testamentą .ir 1705 šeštąjį oficialaus lietuviško giesmyno leidimą. 1778—1792 čia buvo vad. precenteriumi L. Rėzos bendradarbis, renkant dainas ir ruošiant naują Biblijos vertimą. Tai Kristionas Danielis Hassensteinas, vėliau paskelbęs ir lietuviškų knygelių. 1827—1846 čia ėjo kunigo pareigas Natanielius Pridrlkis Ostermejeris, 1823 ir 1824 išleidęs pirmojo lietuviško laikraščio — Nusidawimų Diewo Karalystėje du numerius.

Būdvietis Seinų aps. Rudaminos (ligi 1933 Būdviečio) vi. bažnytkaimis, 17 km nuo Lazdijų. Nuo 1820 B. dvare buvo medinė koplyčia, padidinta 1884 ir 1906. Ligi 1917 Rudaminos filija, 1917 čia įkurta iš dalies Rudaminos ir Punsko parapijų kaimų parapija, 1918 valsčiaus savivaldybė, tačiau nuo 1933 B. valsčius buvo panaikintas ir prijungtas prie Rudaminos valsčiaus. B. buvo 6 metų pradžios mokykla, smulkaus kredito draugija.

Būdvytis Pranas Vytautas (g. 1900 X 6 Tauragės aps. Kvėdarnos vi. Kalniškių k.) žurnalistas. 1915 — 1918 tremtiniu gyveno Rusijoje. Tuomet pradėjo bendradarbiauti Rygos Garse, Lietuvių Balse, Vadove Petrapilyje, Ateities Spinduliuose. Lietuvon grįžęs, 1918 tvarkė Lietuvos Aido Vilniuje jaunimo skyrių —• Laisvininkų žodį. Kaune dirbo Trimito ir Lietuvos žinių redakcijose. 1924 leido satyrinį laikraštėlį Liežuvis, o 1925—1935 leido ir redagavo Spaktyvą. 1925 vienas iš žurnalistų klubo steigimo iniciatorių. Atskirai išsp.: Ištrėmimo keliais (eilėraščiai) 1922, Klystantis lapas 1923, „Vyčių” Tautos pasaka 1923, Ant marių krašto 1925, Palangos vaizdų albu-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai