Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/325

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


niuje, kiek plačiau ten ir protarpiais ir Šimonių vi. jsitraukdamas ir j politinį darbą. 1907 buvo kalinamas Vilniaus Lukiškių kalėjime, o 1908 Petrapilyje už santykiavimą su Šiaulių socialdemokratais. Petrapilyje aktyviai dalyvavo lietuvių studentų draugijos valdyboje ir buvo lietuviškų vakarų organizatorius. Vilniuje buvo gegužynių, chorų, draugijų, spektaklių organizatorius. 1906 sukūrė Lietuviškų knygynėlių draugiją, išplatinusią kaimuose, daugiausia Vilniaus krašte, keliasdešimt bibliotekėlių. Nuo 1904 bendradarbiavo Lietuvių Laikraštyje, nuo 1905 Vilniaus žiniose ir Lietuvos ūkininke. 1907 buvo nuolatinis Vilniaus žinių korespondentas iš Petrapilio, informuodamas apie dūmos darbus. Išsikėlęs į Vilnių, buvo 1906 Naujosios Gadynės, 1907 Skardo, 1907—1908 žarijos redakcijos narys. Tuo laiku skyrium pasirodė jo parašytos ar verstos knygutės: Rusova Kaip bulgarai už laisvę kovojo 1905, žmogaus ir piliečio teisės 1906 (21908), Lietuviškų knygynėlių draugija 1906, Ivanovo Kas tai yra politiška partija 1906 (2.1908).

1909 valstybinius egzaminus Maskvoje išlaikęs, nuo 1909 Šiauliuose dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju. Šiauliuose dirbo Varpo draugijos sekretoriumi ir reikalų vedėju, 1912 —1913 su kitais rūpinosi išleisti lietuvišką savaitraštį, kuriam nebuvo duota leidimo, 'ir knygoms leisti bendrovę Sietyną, kurios darbas, pradėjus pirmąją knygą Tilžėje spausdinti, .nutrūko, prasidėjus I pas. karui. Karui prasidėjus, išsikėlė į Vilnių, kur dirbo Lietuvos žinių redakcijoje, Lietuvių agronomijos ir teisinės pagalbos draugijoje, Lietuvių nukentėjusiems dėl karo šelpti draugijoje, Suvalkų gubernijos piliečių komitete, Lietuvių globos prūsų lietuviams šelpti įgaliotiniu Suvalkų pafrontėje, rūpindamasis maitinimo reikalais. Nuo 1915 rudens Šiauliuose vertėsi teisiniais patarimais ir lietuvių gyventojų reikalais tarpininkavo vokiečių karo administracijos įstaigose. Šiauliuose, Papilėje, Viekšniuose įkūrė mokyklas su maitinimo punktais, Vokietijos reichstago socialdemokratų frakcijai teikė medžiagą interpeliacijoms dėl vokiečių okupacinės valdžios veiksmų Šiaulių apygardoje. 1917—1918 Vilniuje dirbo Lietuvos Aido ir Darbo Balso redakcijose. Kaip Šiaulių atstovas dalyvavo 1917 lietuvių konferencijoje Vilniuje, būdamas jos prezidiumo narys. Nuo 19.18 gyvendamas Šiauliuose, aktyviai dirbo, kuriant savivaldybes, kooperaciją, valstybines ir visuomenines įstaigas. 'Nuo 1918 XII 15 pirmasis ¡Nepriklausomosios Lietuvos teisėjas, ilgesnį laiką atstodamas tardytoją, notarą, valstybės gynėją. 1922 IX 19 pasitraukė iš teismo, bet ,nuo 1923 XII 1 grįžo Šiaulių apygardos teismo vicepirmininku. Šiaulių savivaldybėje buvo valdybos ir tarybos nariu, Šiaulių apskrities tarybos pirmininku. Įsteigė žiburėlį moksleiviams šelpti, Kanklių ir Lopšelio draugijas, kooperatinę Skalsos valgyklą, Šiaulių žemės ūkio draugiją. 1921 įsteigė Kultūros draugiją su Kultūros žurnalu ir knygų leidykla ir plačia Kultūros būrelių organizacija; 1926 įsteigė Kultūros švietimo draugiją, 1927 Šiaulių kraštotyros draugiją su Aušros muzėjumi, kurį daugiausia jis pats išplėtė ir pavertė žymiausiu Lietuvos kraštotyros muzėjumi. 1919—1922 redagavo Šiaulių srities vartotojų bendrovių leidžiamą žurnalą Sietyną, 1923—1933 redagavo Kultūrą, 1930—1938 Šiaulių Metraštį, Sodžiaus kalendorius. Bendradarbiavo Lietuvos žiniose, Šiaulių Naujienose, Bibliografijos žiniose, Lietuviškojoje Enciklopedijoje. 1934—1940 redagavo Gimtąjį Kraštą. Skyrium išleido Aritmetikos uždavinyną 1919 (41926), Kaip gyvena norvegai 1921, Kaip Italijos valstiečiai tvarkosi savo gyvenimą 1923, žemės ūkio kooperaciją 1924, Šveicarijos prievolių teisę (vertimas) 1926, Vokiečių imperijos civilinį kodeksą (vertimas) 1927.

Buganda rytų Afrikos negrų karalystė ir Ugandos (D. Britanijos) kolonijos administracinė provincija; 1.317.000 gyventojų (1948), iš kurių 547.000 katalikų ir 419.000 evangelikų. Paviršius yra plokštakalnė; klimatas drėgnas. Auginama medvilnė, kava, cukrinės nendrės, bananai. Sostinė Kampala.

Būgas 1) Pietinis—Vakarų Ukrainos upė, Juodosios jūros intakas, 935 km ilgio. Teka iš Podolės augštumų pro Vinicą ir žemiau Nikolajevo įteka į bendrąjį su Dniepru limaną, 34 km nuo Juodosios jūros. žymesni dešinieji intakai Siniucha ir Ingulis. Baseino plotas 63.740 km2, vidutinis debitas ties Aleksandrovka 84, prie žiočių 120 m3/sek.

2) Vakarų — rytų dabartinės Lenkijos upė, Vyslos dešinysis intakas, 822 km ilgio. Daug kas B. laiko Narvies kairiuoju intaku; kartais 37 km žemupio vadina Bu-go Narvimi. Mat, dešiniojo ir kairiojo krantų gyventojai nesutaria dėl vardo. Už B. pirmenybę sako faktai: B. ligi Narvies 785 km, Narvis 442 km ilgio, baseino plotas 38.379 km.2, Narvies 28.361 km2, nors Narvis savo 155 m3/sek. debitu kiek pralenkia B. su 141 mVsek. Teka iš vakarų Ukrainos

F. Bugailiškis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai