Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/329

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Ekaterinoslavo universiteto profesorius. 1923 VIII 17 — 1938 LU (vėliau VDU) te-rapeutinės klinikos katedros profesorius. 1944 pasitraukė į Vieną, paskiau į Innsbru-cką, kur ir mirė.

Bendradarbiavo rusų medicinos žurnaluose Medicinskoe Obozrenie, Archiv Pod-vysockago, Vračebnyj Vestnik, lietuvių — Medicinoje nuo 1923 (N 12) ir Medicinos Fakulteto Darbuose. Rusijoje gyvendamas, B. išsp. Kliničeskija lekcii 1903, častnaja patologija U1916, Kliničeskaja semiotika i diagnostika vnutrennich boleznej 1922. Be atskirų atmušų iš Medicinos, Lietuvoje išspausdino Kliničeskija lekcii I—V 1924— 1938, Klimato ir balneoterapijos lekcijos 1925, Klinikos lekcijos 1927—1928, Klinikos stebėjimai VI 1938, Klinikos uždaviniai 1928, Vidaus ligų klinikos vadovėlis I—V 1928—1930, Wyklady kliniczne 1933, Klini-sche Vorlesungen 1933.

Bujnicki Kazimieras (1788—1878 Latgali-jos Dagdoje) lenkų rašytojas, daugiausia gyvenęs Latvijos Latgalijoje. 1842—1849 Vilniuje išleido periodinį leidinį pavaduojančio rinkinio Rubon 9 tomus. Bendradarbiavo žurnaluose Tygodnik Petersburski, J. I. Kraševskio Athenaeume, Kronika Ro-dzina. Atskirai išsp. Wędrowki po malyeh drogach 1841, Pamiętniki księdza Jordana 1852. Jo parašytųjų Monografja narodu lo-tewskiego ir Historja Polocką rankraščiai 1863 sudegė.

Buiničiai Gudijos kaimas ties Mogilevu, kuriame iš Kuteino išsikėlęs Spiridionas Sobolis apie 1635 buvo įtaisęs trumpai teveikusią spaustuvę, išleidęs 1635 jos vienintelį spaudinį Psaltyr. 1636 Sobolis savo spaustuvėlę perkėlė į Mogilevą.

Bujno Eustachas (1835—1879 VII 25) Vilniaus pranciškonas, už dalyvavimą 1863 sukilime ištremtas į Tomsko guberniją, kur po 16 ištrėmimo metų ir mirė.

Buinovskis Mykolas (1632 III 7 — 1690 X 20 Nesvyžiuje) Lietuvos jėzuitas, Polocko ir Nesvyžiaus kolegijų rektorius. Išsp. Droga do domu wiecznošci 1688, Ratio status eligendi 1689, Ratio status ecclesiastici 1690.

Bujokas Stasys (g. 1910 X 1 Ukrainoje) laikraštininkas. 1922 atvyko Lietuvon. 1942 pabaigęs Pavasario gimnaziją, stojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją. .1945—1948 Vokietijoje. Lietuvoje bendradarbiavo žemės Ūkyje, žvaigždutėje, Pieno ir Gyvulių Ūkyje, ūkininke, ūkininko Patarėjuje, Mūsų Krašte, Panevėžio Balse, XX Amžiuje. 1945—1948 Vokietijoje Meerbecko stovykloje redagavo biuletenius Viltį ir Rytojų. Išsikėlęs Kanadon, bendradarbiauja Drauge, Tėviškės žiburiuose, Darbininke, Nepriklausomojoje Lietuvoje ir ukrainiečių spaudoje. Lietuvių žurnalistų sąjungos narys. Atskirai išspausdino Galvijų viešimo pagrindai 1937.

Buys Ballot Christophorus (1817—1890) olandas meteorologas, organizavęs vėtrų pranešinėjimo įstaigas. Jis meteorologijoje nustatė taisyklę: žiūrint į tą pusę, kurion vėjas pučia, tai žemas slėgimas bus iš kairės ir kiek į priekį, o augštas slėgimas iš dešinės ir kiek į užpakalį.

Buisson Ferdinand Edouard (1841-1932) prancūzų pedagogas ir politikas, 1866-1871 Šveicarijoje Neuchatelio akademijos profesorius, 1896—1902 Paryžiuje Sorbonos universiteto pedagogikos profesorius, 1902 — 1914 parlamento atstovas, 1919—,1924 radikalų socialistų partijos atstovas parlamente, 1914—1930 žmogaus Teisių Lygos pirmininkas. 1927 gavo Nobelio taikos premiją. Išsp. Dictionnaire de pédagogie 1882— 1893, Religion, morale et science 31904, Le fond religieux de la morale séculière 1873, Principe du christianisme libéral 1896, Les transformations des idées de la guerre et de la paix 1927, Le vote des femmes 1911, Condorcet 1929. B. parinktiniai raštai — Un moraliste laïque 1933.

Buytentlijk Frederik Jacobus Johannes (g. 1887) olandų fiziologas, gyvulių psichologas ir biofilosofas, vitalistinės krypties atstovas psichologijoje. Nuo 1919 Amsterdamo laisvojo universiteto biologijos profesorius, nuo 1925 Groningeno universiteto fiziologijos profesorius, paskiau Amsterdamo valstybinio universiteto, nuo 1946 Utrechto universiteto profesorius. B. įkūrė ir vedė vienintelį Europoje gyvulių psichologijos institutą. Savo biofilosofines pažiūras B. formavo Bergsono, P. Claudel'io, Husserlio ir M. Schelerio įtakoje. Išsp. De wijsheid der mieren (vok. 1925), Psychologie der dieren -1932, Leerboek alg. Physiologie 1827, Reakcionszeit und Schlagfertigkeit 1932, Wesen und Sinn der Spiels 1933, Sporthygiene 1934, Wege zum Verständnis der Tiere 1939, Over de pijn 1943.

Buitis leistas Oldenburge Vokietijoje mi-mografuotas laikraštis, kurio N 1 pasirodė 1946 I 12.

Buivydaitė 1) (Mičiulienė) Bronė (g. 1895 XII 17 Svėdasuose) poetė ir vaikų rašytoja. 1918 baigė M. Yčo gimnaziją Voroneže. Grįžusi Lietuvon, pradėjo mokytojos darbą dirbti. 1925—1928 Panevėžio mokytojų seminarijoje. Eilėraščius pradėjo spausdinti dar prieš I pas. karą Tyrų dukters slapyvardžiu. 1930 Panevėžyje įsteigė Vaikų teatro skyrių. Pirmasis rinkinys Vasaros šnekos 1921. Bendradarbiavo Skaitymuose, Vaire, židinyje, Naujojoje Romuvoje, Naujojoje Vaidilutėje. Išsp. Mėlynas drugelis 1927, Anykščių baladės 1930, Skudučiai 1933, Atversti lapai 1934, Stebuklingoji radasta 1934, Lapė gudragalvė 1935,

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai