Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/331

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


se B. dvarą valdė Ciprionas Brzostovskis. Paskui jį pavedė reguliariųjų kanauninkų vienuolijai. 1782 Brzostovskių įpėdiniai, Livonijos vysk. J. Kossakovskio padedami, B. atgavo, čia buvo pastatyta architektūriškai graži bažnyčia, o dvare L. Stuokos-Gucevičiaus projekto rūmai. 1793 įkurta parapija.

Apylinkė grynai lietuviška. 1903 prancūzų kalbininkas R. Gauthiot išleido studiją apie B. lietuvių tarmę — Le parler de Bui-vidze.

Buivolas ž. Bizonas (III t. 60 psl.).

Buižių miškas Šakių aps. Plokščių vi. 42 ha ploto. Dirvožemis molio. Vieta drėgna. Eglė ir beržai.

Buka (Būga, Utena) Utenos aps. Tauragnų vi. upė, pro 12 ežerų tekančios upės grandis. 6,5 km ilgio, įteka į Baluošo ežerą.

Bukantas 1) Domininkas (1873 VIII 11 šiaulių/Mažeikių/ aps. Viekšnių vi. Kegrių vs. — 1919 I 19 Zarasuose) gydytojas, visuomenininkas. 1893 baigęs Šiaulių gimnaziją, stojo į Petrapilio universiteto gamtos matematikos fakultetą, kurį 1897 baigė; tada į Charkovo universiteto medicinos fak. III kursą. 1900 baigęs, dirbo 1901 — 1903 gydytoju Dusetose, nuo 1903 pabaigos Dūkstoje. 1904 IX 7 mobilizuotas gydytojas rusų ir japonų kare, tarnavo Sibire. 1906 išleistas į atsargą, įsikūrė Zarasuose ir buvo miesto ligoninės vedėju. I pas. kare 1915 IX 17 vėl mobilizuotas. Buvo karo gydytoju latvių šaulių batalione, Tukumo batalione, antrojoje latvių šaulių brigadoje. 1917 dalyvavo lietuvių seime Petrapilyje. 1918 grįžęs į Zarasus, organizavo gimnaziją, bet netrukus mirė užsikrėtęs šiltine.

Nuo pat universiteto laikų aktyviai dalyvavo lietuvių sąjūdžiuose. Gyvendamas Zarasuose, suvaidino sprendžiamąjį vaidmenį, miestą ir jo apylinkes atlietuvinant, organizuodamas ir dalyvaudamas kiekviename lietuviškame kultūros darbe. Dalyvavo ir lietuvių spaudoje. 1904 E. Volteris Liet. Chrestomatijoje II išspausdino iš B. Viekšnių gautų tarmės pavyzdžių. 1910 Lietuvių Tautoje (ir skyrium) išsp. Iš Ežerėnų apylinkės lietuvių antropologijos. Bendradarbiavo Lietuvos ūkininke, Vilniaus žiniose, Viltyje nuo 1908, Rygos Garse, Medicinoje ir Gamtoje (Antropologinė lietuvių galvos kaušo struktūra). 1925 VI 2 jam buvo pastatytas paminklas Zarasų kapuose, o 1938 XI 25 buvo pašventintas paminklo kertinis akmuo Zarasų aikštėje.

J. žagrakalys Dr. D. Bukantas 1939.

2) Kazimieras (g. 1872 III 2 Viekšnių vi. Kegrių vs.) Domininko (1) brolis, kunigas. 1889—1892 išėjęs Kauno kunigų seminariją, 1893 įšventintas kunigu ir paskirtas Užvenčio vikaru, paskiau daug metų buvo židikių klebonu. Bendradarbiavo šaltinyje.

Bukaprotybė (lot. Imbecillitas) protinis defektas, žemoji silpnaprotybės forma.

Bukaprotis defektyvaus proto žmogus, stačiai silpnaprotis.

Bukarestas, Bucuresti, Rumunijos sostinė ir didžiausias pietryčių Europos miestas; 1.200.000 gyventojų (1951, 1931 — 650.000, 1888 — 240.000), pralenkęs Budapeštą. B. įsikūręs vidurio Valakijos žemumos Dam-bovilos upės slėnyje, pusiaukelyje tarp Dunojaus ir Karpatų. Klimatas kontinentinis su karštomis vasaromis (vidutinė temperatūra 230 c) ir šaltomis žiemomis (vidutinė temperatūra — 3,6° C). Senamiestis išaugo iš kelių susijungusių kaimų, ir todėl gatvės labai susiraizgiusios. Savo moderniais ir daugiaaugščiais pastatais naujamiestis pralenkia betkurį kitą Europos miestą. Naujoji miesto architektūra yra būdinga horizontalinėmis linijomis. Tarp modernių monumentalių rūmų yra išlikę ir senoviškų šiaipjau pastatų ar bažnyčių. B. yra svarbus kelių mazgas (7 geležinkelių linijos), turi Baneasa aerodromą ir autobusų susisiekimą su įvairiomis krašto vietovėmis. Svarbiausios įžymenybės: karališkoji pilis, Ateneumas, teatras, universitetas (1864), meno akademija, keli muzėjai, centrinė biblioteka, botanikos sodas, augštoji technikos mokykla, žemės ūkio akademija, karo akademija, kasyklų ir architektūros akademija. Pramonė — chemikalų, mašinų, maisto dalykų, audinių, odos dirbinių, naftos produktų. B. yra Rumunijos ortodoksų patriarcho ir katalikų arkivyskupo rezidencija. Viduramžiais B. buvo vadinamas Cetatea Dambovitei, XV a. gavo dabartinį vardą, nuo 1659 Valakijos sostinė, nuo 1861 sujungtosios Rumunijos sostinė. 1848 čia kilusi liberalioji revoliucija buvo užslopinta rusų ir turkų kariuomenių. 1916—1918 ir 1941—1944 VIII 23 vokiečių okupuotas. 1944 VIII 25 vokiečių orinis puolimas buvo priežastis Vokietijai karą paskelbti. B. sutartys: 1812 V 28 Rusijos ir Turkijos taikos

D. Bukantas

Kun. K. Bukantas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai