Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/334

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


projektavo garinį tanką. Išsp. Sprawa pols-ka wywoina przed sąd miecza i polityki w 1830 r. — 1833, Polska w apostazyi 1842, Hoene Wronski 1842, O eliminacyi i ewa-luacyi narodôw 1842, Déduction de trois lois primordiales par Wronski 1873, Lettres sur l’opuscule de P. J. Proudhon 1864. Buvo laikomas vienu iš žymiausiųjų lenkų filosofų. Parašė ir kelis veikalus iš augštosios matematikos ir astronomijos. 1849 buvo lenkų augštesniosios mokyklos Paryžiuje direktoriumi.

Roeznik Tow. hist, liter. w Paryžu 1873—1878 II.

2) Juozapas Tadas (apie 1740-1795 XII 16 Siemkave, Minsko srityje). Baigęs Vilniaus akademiją. 1767 paskirtas Šiluvos klebonu, 1768 Smalensko kanauninkas ir Žemaičių vyskupo J. D. Lopacinskio kurijos auditorius, 1773 žemaičių vyskupijos kanauninkas, 1775 IV 4 — 1778 II generalinis žemaičių vyskupijos oficiolas, nuo 1775 ligi mirties pirmasis Šiluvos infulatas. 1778 mirus Lopacinskiui, B. buvo išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi, o ją valdė, kol atvyko naujas vyskupas Steponas Giedraitis. 1786 baigė pradėtą 1760 statyti Šiluvos bažnyčią, 1786 IX 8 vainikavo Šiluvos Motinos šv. paveikslą ir IX 10 bažnyčią konsekravo. Išmūrijo Šiluvos infula-to rūmus, įkūrė dvi altarijas, laikė senelių prieglaudą. Buvo Lietuvos Tribunolo nariu, diplomatinės misijos važinėjo į Londoną, kur jo brolis Pranas buvo Lietuvos ir Lenkijos atstovu. 1794 sukilime buvo Raseinių Tvarkos Komisijos pirmininku, bet jau 1794 VIII pripažino rusų okupaciją. 1794 pabaigoj kartu su kun. J. A. Giedraičiu ir kun. Mykolu Dluskiu dalyvavo Žemaitijos bajorų delegacijoje pas maskolių carę Kotryną II. Bet ten nieko nelaimėta. 1772 išsp. Objašniene o Bractwie 1772, kurią greičiausia jis pats ir žemaitiškai išvertė — Knigiale apraszanti Broctwa Pamokslą Krikscioniszka 1773.

Polski Siownik Biograficzny III 1937; P. Vėblaitis Šiluvos bažnyčia ir jos infulotai 1940.

3) Juozapas Liudvikas (g. 1896 XI 8 Marijampolės aps. Krosnos vi. Išlan-džių k.) 1917 baigė Voronežo lietuvių gimnaziją, 1919, Lietuvos karo mokyklą, ligi 1922 tarnavo Karo Mokslo valdyboje. Dirbo K. Būgos žodyno redakcijoje. Paskiau Paryžiaus universitete studijavo lyginamąją kalbotyrą pas prof. Meilletą. 1931 gavo licenciatą. Bendradarbiavo 1928 Ateityje, Mūsų žinyne. A. Scholzo vokiečių kalbos gramatikai 1931 paruošė lietuvišką tekstą. Išvertė Jungtinių Tautų Chartą 1946. Gyvena JAV.

4) Kazimieras Aloizas (m. 1793) Juozapo Tado brolis, jėzuitas. Jėzuitų vienuoliją panaikinus, buvo Vilniaus kanauninku, Šiaulių klebonu ir nuo 1782 žemaičių vyskupijos prelatu kustošiu. Išsp. Kazanie o czci domow Božych 1783—1784.

5) Pranciškus (1747 VIII — 1797 VI 15) Juozapo Tado brolis, Lietuvos ir Lenkijos diplomatas. 1771 Lietuvos ir Lenkijos atstovo Anglijoje Burzynskio sekretorius, 1772 jo pavaduotojas, nuo 1789 įgaliotasis ministeris. 1792 rusų kariuomenei Lietuvos teritori-jon įžygiavus, Anglijos vyriausybei įteikė notą, reikalaudamas užsistoti. 1789 įteikė Pittui prekybos sutarties su Anglija projektą, siūlydamas atstatyti šventosios uostą. Rūpinosi Anglijoje atsiradusiais politiniais emigrantais. 1794 buvo iš Anglijos atšauktas, gyveno Minsko srityje.

Dembinski Ostatni posel W. Brytanii 1936.

Bukovac Vlaho (1855—1922) čekų dailininkas. Mokėsi JAV ir Paryžiuje, paskiau buvo Paryžiaus meno akademijos profesorius. Paveikslai: Juodkalnietė, Aurora, Karalius Milanas, ir tai daugiausia antikos ir vakarų slavų mitologijos temomis.

Bukovina šiaurės rytų Rumunijos ir vakarų Ukrainos sritis Sereto, Pruto ir Mol-davos augštupių baseinuose, rytų Karpatų pakraštyje; 10.442 km2, 900.000 gyventojų (1951) — daugiausia rumunų ir ukrainiečių huculų. Vakarinė dalis Karpatų kalnai su pušų ir eglių miškais, o rytinė — upių išvagotas plokštakalnis su derlingomis priemolio ir lioso dirvomis. Dirbamos žemės 28% viso ploto, ganyklų 25%, miškų 43%. Mažiau kalnuotos vietos tirštai apgyventos. Auginama kukurūzai, kviečiai, bulvės, tabakas, vaismedžiai. Išplitęs paukščių ūkis. Klimatas žemyninis, šiurkštus, karštų vasarų ir šaltų žiemų (ligi -30° C). Svarbiausias miestas Cernauti (Černovicai); Radauti, Suceva (Sučevas), Botosa-nis, Neamtu. Randama sidabro, švino, mangano. Ties Okna didelės kalėjimu paverstos druskos kasyklos.

Romėnų laikais Dakijos provincijos dalis, vėliau Moldavijos, su kuria drauge atiteko Turkijai. 1775 Austrijos, 1919 St. Germaino sutartimi didžioji dalis priskirta Rumunijai. 1940 VI 27 Maskvos ultimatumu šiaurės dalis prijungta prie bolševikinės Ukrainos. 1941—1944 valdė vėl Rumunija.

Bukovskis 1) Henrikas (1839 I 6 Panevėžio aps. Kiaukliuose — 1900 III 1 Stockholme), 1857 baigęs Šiaulių gimnaziją, stojo į Maskvos universitetą, kur studijuodamas ligi 1861 priklausė J. Koncevi-

P. Bukota

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai